Ji kas keturias dienas apskrieja aplink nedidelę, vėsią raudonąją nykštukinę žvaigždę. Kiekvieno apsisukimo metu planeta sukelia keistą, pasikartojantį žvaigždės šviesos pritemimą – būtent šis signalas pirmą kartą patraukė mokslininkų dėmesį, kai NASA kosminis teleskopas TESS (angl. Transiting Exoplanet Survey Satellite) užfiksavo šviesos pokyčių modelį, pasikartojantį kiekvienų metų kovą.
Planetos egzistavimas dabar patvirtintas mokslininkų komandos, kuri naudojo tiek kosminius, tiek antžeminius teleskopus.
Nors planetos paviršiaus temperatūra gali siekti apie 315 °C, tyrėjai neatmeta galimybės, kad planetoje vis dar gali būti vandens.
Manoma, kad planeta turi tvirtą uolinį branduolį, tankų ledo sluoksnį ir galbūt net negilų vandenyną ar ploną atmosferą.
„Mes patvirtinome TOI-1846 b naudodami TESS duomenis, daugiakanalę fotometriją nuo Žemės, didelės raiškos vaizdus ir spektroskopinius stebėjimus“, – teigia Oukaimedeno observatorijos Maroke vyriausiasis tyrėjas Abderahmane Soubkiou.
Atlikti matavimai taip pat parodė, kad planeta aplink savo žvaigždę apskrieja per kiek mažiau nei keturias dienas, o jos orbita yra daug arčiau žvaigždės nei Merkurijus nuo Saulės mūsų sistemoje.
Planetos „šeimininkė“ – raudonoji nykštukė, kuri yra amaždaug 40 proc. mūsų Saulės dydžio ir masės. Jos paviršiaus temperatūra siekia apie 3300 °C.
Kadangi raudonosios nykštukės yra mažesnės ir blyškesnės nei Saulė, planetos turi būti arčiau, kad gautų pakankamai šilumos. Dėl šio artumo tokių planetų užtemimai lengviau pastebimi teleskopais.
Nuo pat 2018 m. pradėjęs veikti teleskopas TESS jau užfiksavo daugiau nei 7600 panašių įvykių ir patvirtino per 630 planetų.
TESS naudoja keturias itin jautrias kameras, kurios kas 30 minučių skenuoja dangaus sritis – tai leidžia aptikti net silpniausius šviesos pritemimus, tokius, kokius sukelia TOI-1846 b.
Tikėtina, kad viena šios planetos pusė visada yra nukreipta į žvaigždę, o kita lieka tamsoje. Dėl šio temperatūros kontrasto šaltuose regionuose galėtų būti vandens – tačiau tai priklauso ir nuo šilumos pasiskirstymo atmosferoje.
NASA tikisi, kad artimiausiu metu Jameso Webbo kosminis teleskopas nukreips savo infraraudonųjų spindulių jutiklius į TOI-1846 b atmosferą. Jei sąlygos bus tinkamos, gali būti aptikta vandens garų, metano, anglies dvideginio ar kitų dujų pėdsakų.
Prie to prisideda ir antžeminiai teleskopai – pavyzdžiui, Gemini observatorija Havajuose, kuri naudodama tikslų prietaisą MAROON-X, matuoja mažytį žvaigždės svyravimą, kurį sukelia planetos gravitacinė trauka. Tai padeda tiksliai nustatyti planetos masę ir ieškoti galimų kaimyninių planetų.
Mokslininkai mano, kad TOI-1846 b gali būti ne viena. Subtilūs jos orbitos poslinkiai leidžia manyti, kad toje pačioje sistemoje gali būti ir kita planeta, galbūt skriejanti toliau, vėsesnėje ir gyvybei tinkamesnėje zonoje.
Be to, neseniai buvo aptikta dar viena superžemės tipo planeta – TOI-715 b, esanti už 137 šviesmečių nuo mūsų ir taip pat skriejanti aplink raudonąją nykštukę. Abi planetos suteikia vertingos informacijos apie tai, kodėl kai kurios mažos planetos praranda atmosferas, o kitos jas išlaiko.
Kadangi raudonosios nykštukės sudaro apie 75 proc. visų Paukščių Tako žvaigždžių, tokie atradimai gali padėti suprasti, kiek dar potencialiai tinkamų gyvybei pasaulių gali slėptis mūsų galaktikoje, rašo „Daily Mail“.