Egzistuoja dvi pagrindinės teorijos, kaip Visata gali mirti: „Didžiojo užšalimo“ (angl. Big Freeze) arba šluminės Visatos mirties teorija, pagal kurią kosmosas plėsis tol, kol visos žvaigždės praras savo energiją ir atvės iki absoliutaus nulio – ir „Didžiojo susitraukimo“ (angl. Big Crunch) teorija, pagal kurią Visatos plėtimasis yra laikinas ir po tam tikro laiko ji pradės trauktis. Mokslininkams sunku sutarti, kuri teorija yra labiau tikėtina, nes naujausi stebėjimai kelia klausimų apie Visatos plėtimosi greitį – tai mokslininkai vadina „kosmologine krize“.
Vienas iš būdų išspręsti šią krizę – išsiaiškinti tikrąją kosmologinės konstantos – teorinio „magiškojo skaičiaus“, kuris gali būti naudojamas kosminiam plėtimosi procesui apskaičiuoti – vertę. Tačiau tam pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra tamsioji energija – paslaptinga jėga ar medžiaga, kuri, atrodo, skatina visatos plėtimąsi.
Šiuo tikslu nesename straipsnyje, įkeltame į išankstinių publikacijų serverį „arXiv“ ir kuris dar nėra recenzuotas, mokslininkai išnagrinėjo naujausius Tamsiosios energijos tyrimo (angl. Dark Energy Survey) ir Tamsiosios energijos spektroskopinio instrumento (angl. Dark Energy Spectroscopic Instrument) duomenis, kurie rodo, kad tamsiąją energiją sudaro aksionai.
Aksionai – tai itin lengvos, labai silpnai sąveikaujančios dalelės, kurių egzistavimas dar neįrodytas, bet mokslininkai mano, kad tokios gali egzistuoti. Manoma, kad aksionai galėtų sudaryti dalį arba visą tamsiąją materiją Visatoje.
Jei jie egzistuoja, tai reikštų, kad kosmologinė konstanta turi neigiamą vertę. Pasak tyrėjų, tai galėtų sukelti „Didįjį susitraukimą“, o jų skaičiavimai rodo, kad tai įvyktų greičiau, nei manyta anksčiau.
Taikydami naująjį „Didžiojo susitraukimo“ modelį, tyrėjai apskaičiavo, kad bendra Visatos gyvavimo trukmė yra apie 33 mlrd. metų. Šiuo metu manoma, kad Visata yra apie 13,8 mlrd. metų amžiaus, todėl tai reikštų, kad kosmosas jau išgyveno daugiau nei trečdalį savo gyvenimo.
Jei naujoji schema teisinga, Visata nustos plėstis maždaug po 10 mlrd. metų ir pradės sparčiai trauktis daug greičiau, nei anksčiau buvo numatyta kituose modeliuose. Kiti modeliai numato, kad Didysis susitraukimas galėtų įvykti tik po šimtų milijardų metų.
Tačiau tai, kas iš tiesų yra tamsioji energija, tebėra paslaptis – o tai reiškia, kad naujasis modelis yra grynai teorinis.
Kitos galimos laiko linijos
Tai ne pirmas tyrimas, kuriame teigiama, kad Didysis susitraukimas gali prasidėti anksčiau, nei tikėtasi. 2022 m. mokslininkai pasiūlė, kad Visata gali nustoti plėstis jau po 100 mln. metų.
Tačiau jei vietoj to Visata baigsis šlumine Visatos mirtimi, kaip kad manė Albertas Einsteinas, tuomet jos mirtis greičiausiai ateis daug vėliau.
Naujausi tyrimai rodo, kad anksčiausiai Didysis užšalimas gali įvykti maždaug po 1 kvinvigintilijono metų – tai skaičius, kurį sudaro 1 su 78 nuliais.
Kitos teorijos teigia, kad Visatos plėtimosi tempas gali staigiai pakisti kelis kartus – t. y. kartais plėstis, kartais trauktis – o tai dar labiau komplikuoja galimus abiejų scenarijų terminus. Juodąsias skyles tyrinėjęs Stephenas Hawkingas taip pat teigė, kad viskas Visatoje gali išgaruoti anksčiau, nei įvyks bet kuris iš šių scenarijų.
Kai kurie ekspertai papildomai iškėlė prielaidą, kad mūsų Visata gali būti viena iš daugelio reinkarnacijų nesibaigiančiame Didžiųjų sprogimų arba Didžiųjų atšokimų (angl. Big Bounce) cikle. Tai iš esmės padarytų kosmosą nemirtingą. Kai kurie tyrėjai mano, kad Visata gali būti simuliacija arba holograma – o tai kelia klausimą, ar ji apskritai „tikra“.
Vienintelis dalykas, dėl kurio dauguma tyrėjų gali sutarti, yra tai, kad gali prireikti labai daug laiko, kol paaiškės, kas teisus, rašo „Live Science“.