Ankstesni NASA tyrimai atskleidė imuniteto sistemos sutrikimus žemojoje Žemės orbitoje, tačiau kosminių skrydžių poveikis žmogaus HSPC senėjimui iki šiol tiesiogiai nebuvo tiriamas. Dabar mokslininkų komanda, sukūrusi specialius nanobioreaktorius, skirtus kaulų čiulpų mikroaplinkai imituoti, ištyrė šių ląstelių elgesį Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ir patvirtino, kad jos kosmose senėja.
Tyrėjai naudojo specialų fluorescentinį žymeklį, leidžiantį realiu laiku sekti ląstelių ciklą, ir atliko keturias mėnesio trukmės misijas. Visi į TKS gabenami mėginiai buvo lyginami su kontroliniais bandymais Žemėje.
Įvairiais metodais – ląstelių ciklo analize, genomo ir transkriptomo sekoskaita bei citokinų tyrimais – atskleisti analogiški reikšmingi pokyčiai: kosmose sutriko ląstelių gyvenimo ciklas, padidėjo uždegimo citokinų lygis, pažeista mitochondrijų genų veikla ir atsirado nepageidaujamos mutacijos. Be to, suprastėjo telomerų palaikymas, pažeista ląsteles „taisančių“ genų raiška ir taip susilpnėjo jų atsistatymas.
Visa tai yra aiškūs ląstelių senėjimo požymiai. Taigi, kosmoso aplinka tikrai spartina kamieninių ląstelių senėjimą, o tai gali lemti sveikatos problemas ilgalaikių kosmoso skrydžių metu ir reikšmingai apriboti žmonių misijų į tolimesnes kosmoso vietas trukmę.
Bet ne viskas prarasta: kai ląsteles, pargabentas į Žemę, tyrėjai patalpino į jaunatvišką ir sveiką aplinką, dalis neigiamų pokyčių atsistatė. Taigi gali būti, kad tinkama terapija padėtų sumenkinti astronautų sveikatos problemas.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Cell Stem Cell“.