Tačiau kartais kometos gali būti išmestos į tarpžvaigždinę erdvę. Kol kas nežinome, kaip dažnai tai nutinka, nes tarpžvaigždiniais atstumais pamatyti kometų neįmanoma, o Saulės sistemoje viešnių žinome tik tris. Pirmoji, 1I/Oumuamua, aptikta 2017 metais, antroji 2019, o trečioji, 3I/ATLAS – šiemet.
Praeitą savaitę pastaroji pasiekė perihelį – artimiausią Saulei tašką. Deja, šiuo metu ji yra priešingoje Saulės pusėje nuo Žemės, tad antžeminiai teleskopai negali jos stebėti. Tad mokslininkai pasitelkė kosmines Saulės observatorijas STEREO-A, SOHO ir GOES-19 – ir išsiaiškino, jog ATLAS paryškėjo netikėtai sparčiai.
Stebėjimai rugsėjo ir spalio mėnesiais parodė, kad kometos šviesumas, artėjant prie Saulės, augo proporcingai atstumui 7,5 laipsnyje. Tai reiškia, kad dvigubas atstumo sumažėjimas atitinka 180 kartų paryškėjimą.
Įprastai kometos ryškėja maždaug proporcingai atstumui ketvirtame laipsnyje, tad dvigubas priartėjimas atitinka 16 kartų paryškėjimą. Vadinasi ATLAS greičiausiai išmetinėja labai daug dujų ir dulkių.
Šią išvadą patvirtina ir faktas, kad GOES-19 observatorijos nuotraukoje netgi pavyko išskirti kometos dydį – ją gaubia maždaug 400 tūkstančių kilometrų skersmens vainikas. Įdomu, kad kometos spinduliuotė žymiai mėlynesnė nei Saulės – tai reiškia, jog didelę matomos šviesos dalį sudaro ne atspindėta Saulės šviesa, o pačios kometos dujų emisija.
Tarpžvaigždinės kometos gali suteikti informacijos apie cheminę sudėtį bei sąlygas kitose planetinėse sistemose. ATLAS stebėjimai artimiausiais mėnesiais bus turbūt geriausias tokios informacijos šaltinis, kurį kada nors esame gavę.
Tyrimo rezultatai publikuoti „arXiv“.