Idėja yra paleisti palydovų tinklą, kuris gaus energiją tiesiogiai iš Saulės ir atliks skaičiavimus, neapsiribodamas Žemės energijos ištekliais.
Pagal planą, kompaktiški palydovai su „Google Tensor“ lustais (TPU), bus sujungti tarpusavyje optiniais ryšio kanalais, sukuriant „DI žvaigždyną“ žemoje Žemės orbitoje. Sistema bus maitinama saulės baterijomis, galinčiomis gaminti elektros energiją beveik nepertraukiamai. Mokslininkų skaičiavimais, orbitoje saulės baterija gali būti iki aštuonių kartų efektyvesnė nei Žemės paviršiuje.
„Google“ pažymi, kad toks požiūris padės „sumažinti poveikį Žemės ištekliams“ ir tuo pačiu užtikrins beprecedentę skaičiavimo galią DI modelių mokymui. Kiekvienas palydovas turės savo skaičiavimo modulį, o optiniai ryšio kanalai leis perduoti duomenis dešimčių terabitų per sekundę greičiu.
Norint pasiekti efektą, panašų į antžeminių duomenų centrų, palydovai planuojami išdėstyti kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito. Tai užtikrins stabilų signalo perdavimą be didelių nuostolių. Ankstesniuose bandymuose „Google“ pasiekė 800 gigabitų per sekundę greitį tarp prototipų - o tai įrodo galimybę sukurti greitą orbitinį tinklą.
Ypatingas dėmesys skiriamas įrangos atsparumui kosminei radiacijai. „Trillium TPU v6e“ procesoriaus bandymai, veikiant 67 MeV energijos protonų srautui, parodė, kad lustai atlaiko iki 150 grėjų radiacijos dozes be rimtų gedimų.
Projektas šiuo metu yra tyrimų etape. „Google“ kartu su kompanija „Planet Labs“ planuoja 2027 m. pradžioje paleisti du palydovų prototipus, kad patikrintų technologijos veikimą kosmose.
Ekonominės perspektyvos taip pat atrodo realistiškos: pagal „Google“ prognozes, iki 2030 m. vidurio palydovų paleidimo kaina gali sumažėti iki mažiau nei 200 JAV dolerių už kilogramą, o tai padarys kosminius duomenų centrus ekonomiškai konkurencingus su žemės duomenų centrais.
„Suncatcher“ gali tapti kitu žingsniu dirbtinio intelekto plėtroje – pirmuoju „saulės“ kompiuterių tinklu už Žemės ribų, kuris pradės naują erą kosminių skaičiavimų srityje, rašo nv.ua.