Stebėdami tolimas galaktikas, astronomai ne vieną dešimtmetį ieško šių pirmykštės Visatos liekanų. Dabar, išanalizavę Jameso Webbo teleskopu darytus tolimos galaktikos LAP1-B stebėjimus, astronomai teigia, jog šią galaktiką greičiausiai sudaro Pop III žvaigždės.
Tai ne pirmas kartas, kai spėjama apie Pop III žvaigždžių atradimą, bet ankstesni kandidatai buvo atmesti, nes neatitiko trijų pagrindinių prognozių apie jų formavimąsi ir savybes: formavimosi mažuose tamsiosios materijos haluose, ekstremaliai didelės masės, ir telkimosi į gana nedidelius spiečius.
Naujojo tyrimo autoriai teigia, kad LAP1-B atitinka visus tris reikalavimus. Galaktika atrasta kiek seniau, jos šviesą stipriai paryškina arčiau esančio spiečiaus sukeltas gravitacinio lęšio efektas. Tai leido detaliai sumodeliuoti tikėtiną jos žvaigždžių populiaciją ir kaip ši atrodytų per mūsų teleskopus.
Labiausiai tikėtina konfigūracija yra tokia, kurioje žvaigždinė sistema formavosi tiksliai tokioje aplinkoje, kaip prognozavo ankstesni modeliai: 50 milijonų Saulės masių tamsiosios materijos hale. Antra, žvaigždės yra masyvios, nuo 10 iki 1000 Saulės masių (šiandieninėje Visatoje vidutinė žvaigždžių masė maždaug lygi Saulės masei). Šios milžiniškos žvaigždės susitelkusios kartu, bet tik mažose grupėse iki kelių tūkstančių Saulės masių, taip patvirtinama trečioji prognozė.
Papildomus įrodymus teikia dujos, supančios LAP1-B; jų spektre matyti tik vandenilis ir helis, o sunkesnių elementų gausa – nykstamai maža. Tai dera su scenarijumi, kuriame sistema tokia jauna, kad kai kurios pirmosios masyvios žvaigždės tik neseniai baigė gyvenimus, sprogdamos kaip supernovos ir papildė dujas šiais ankstyvais elementais.
Tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad Jameso Webbo stebėtame dangaus plote tikėtina aptikti maždaug vieną Pop III žvaigždžių dominuojamą galaktiką, panašią į LAP1-B, kurios šviesą matome iš 0,8–1 milijardo metų amžiaus Visatos. Ankstesniais laikais tokių galaktikų gausa didesnė, bet dėl didesnio atstumo ir tipiškai mažesnės masės jas daug sunkiau aptikti.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „The Astrophysical Journal Letters“.