Pirminis branduolys buvo rastas naudojant 189 Kuiperio juostos objektų (KBO) orbitų grafikus. Jis yra už daugmaž 44 astronominių vienetų nuo Saulės, kai vienas astronominis vienetas yra atstumas tarp Saulės ir Žemės. Nuo branduolio atradimo Kuiperio juostoje nebuvo rasta jokių papildomų struktūrų.
Tai buvo iki tol, kol Amiras Sirajas iš Prinstono universiteto JAV ir jo kolegos nesiėmė kruopštaus darbo – patobulino 1650 KBO orbitų duomenis ir įvedė juos į algoritmą, kuris ieško grupių ir struktūrų. Jie išmokė algoritmą ieškoti branduolio, tada išnagrinėjo rezultatus, kad pamatytų, ar ten yra dar kokių nors struktūrų. „Branduolys niekada nebuvo rastas vienas – kai algoritmas rasdavo branduolį, jis rasdavo ir kitą grupę“, – sako A. Sirajas.
Mokslininkai šį naujai atrastą klasterį pavadino vidiniu branduoliu dėl jo buvimo vietos, esančios maždaug 43 astronominių vienetų atstumu nuo Saulės. Visi vidinio branduolio objektai turi ypač apvalias orbitas, beveik visiškai sutampančias su Saulės sistemos disku.
„Toks orbitų ramybės laipsnis yra labai senos, netrikdomos struktūros požymis – tokia struktūra gali suteikti užuominų apie Saulės sistemos evoliuciją, kaip milžiniškos planetos judėjo savo orbitomis, kokią tarpžvaigždinę aplinką Saulės sistema patyrė, viską apie Saulės sistemos ankstyvuosius laikotarpius“, – sako A. Sirajas.
Tai galėtų būti ypač naudinga norint sužinoti apie Neptūno migraciją iš vidinės Saulės sistemos, kur, manoma, jis susiformavo, į dabartinę jo padėtį, sako Davidas Nesvorný iš KoloradoPietvakarių tyrimų instituto (JAV), vienas iš pirminio branduolio atradėjų. Jis mano, kad yra įmanoma, jog Neptūnui judant į išorę, KBO, sudarantys branduolį ir vidinį branduolį, buvo trumpam sulaikyti gravitacinės sąveikos su milžiniška planeta, sukeldami susitelkimą, kurį matome dabar, prieš Neptūnui tęsiant savo kelią.
Tikimasi, kad šiemet veiklą pradėjusi Veros C. Rubin observatorija Čilėje atras daug daugiau KBO, nei žinome dabar – o tai turėtų mums suteikti daugiau informacijos apie branduolį ir vidinį branduolį, taip pat apie tai, ar Saulės sistemos pakraštyje yra kitų dar neatrastų struktūrų. „Kuo daugiau sužinome apie Kuiperio juostos struktūrą, tuo daugiau sužinome apie Saulės sistemos istoriją“, – sako Siraj.
Tyrimas publikuotas „arXiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.