Visgi nėra galutinai išaiškinta, kaip susidūrimas vyko ir kokios buvo Tėjos savybės. Koks buvo Tėjos dydis? Iš ko ji sudaryta? Ir iš kurios Saulės sistemos dalies ji atlėkė? Atsakymus rasti sunku, nes Tėja susidūrimo metu visiškai sunaikinta. Nepaisant to, jos pėdsakų vis dar galima rasti šiandieninės Žemės ir Mėnulio sudėtyje. Dabar mokslininkai panaudojo šią informaciją, kad nustatytų galimą Tėjos cheminių ingredientų sąrašą ir, kartu, jos kilmės vietą.
Kiekvieno dangaus kūno cheminė sudėtis užkoduoja informaciją apie visą jo istoriją, įskaitant formavimosi vietą. Ypač daug atskleidžia izotopų gausos santykiai. Izotopai – to paties elemento variantai, besiskiriantys tik neutronų skaičiumi branduolyje.
Ankstyvoje Saulės sistemoje kiekvieno elemento izotopai greičiausiai nebuvo pasklidę tolygiai – išoriniame Saulės protoplanetinio disko krašte izotopai pasiskirstė šiek tiek kitokiu santykiu nei arti Saulės. Tyrėjai beprecedentiškai tiksliai nustatė skirtingų geležies izotopų santykį Žemės ir Mėnulio uolienose.
Tam jie išnagrinėjo 15 Žemės uolienų iš įvairių vietovių ir šešis Mėnulio mėginius, kuriuos „Apollo“ misijų astronautai pargabeno į Žemę. Kaip ir ankstesni kelių kitų elementų izotopų matavimai, šie rezultatai parodė, kad Žemė ir Mėnulis šiuo atžvilgiu neatskiriami.
Tai daug žinių apie Tėją neduoda – nes nežinome, ar Mėnulis susidarė daugiausiai iš Tėjos medžiagos, ar iš pirmykštės Žemės, ar iš abiejų mišinio. Tačiau pridėjus žinias apie chromo, molibdeno ir cirkonio izotopų santykius, tyrėjams pavyko išsiaiškinti ir galimą Tėjos cheminę sudėtį.
Tam jie sukūrė daugybę įvairių Tėjos ir Žemės cheminės sudėties modelių ir įvertino jų raidą prieš susidūrimą bei susidūrimo pasekmes. Geležis ir molibdenas turėtų nuskęsti abiejų kūnų branduoliuose, tad mantijoje jų turėtų praktiškai nebelikti, tuo tarpu cirkonis liko mantijoje, tad jo neatitikimai tarp Žemės ir Mėnulio gali padėti suprasti, kiek Tėjos medžiagos pateko į vieną ar kitą kūną.
Kai kurie modeliai davė visiškai realybės neatitinkančias prognozes, taigi juos buvo galima atmesti. O visi modeliai, derantys su stebimais izotopų santykiais, rodo, kad Tėja susiformavo vidinėje Saulės sistemos dalyje, kaip ir Žemė. Netgi panašu, kad ji susiformavo arčiau Saulės, nei mūsų planeta, man labiausiai tikėtina Tėjos cheminė sudėtis apima vien vidinės Saulės sistemos dalies medžiagą. Tai reiškia, kad į ją iki susidūrimo nespėjo nukristi reikšmingo kiekio asteroidų ir kometų iš išorinės sistemos dalies, priešingai negu į Žemę.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Science“.