2020 m. NASA misija „OSIRIS-REx“ paėmė mėginius iš Bennu – asteroido, kuris skrieja aplink Saulę už šimtų milijonų kilometrų, tarp Marso ir Jupiterio. Misija grąžino mėginius į Žemę 2023 m. Nuo tada nedidelės 121 gramo surinktų mėginių dalys buvo išsiųstos analizuoti į laboratorijas visame pasaulyje, kad kiekvienos rūšies biologinių junginių nustatymo specialistai galėtų pradėti darbą.
Pirmieji tyrimai atskleidė vandens, anglies ir kelių organinių molekulių buvimą. Vėliau buvo aptiktos amino rūgštys, formaldehidas ir visos penkios nukleobazės, randamos RNR ir DNR, taip pat fosfatai. Tačiau to nepakanka, kad visa tai galėtų susijungti į molekules, nešančias genetinę informaciją. RNR ir DNR dar yra cukraus: RNR tai yra ribozė, o DNR – deoksiribozė, ir jų pirmuosiuose Bennu medžiagos tyrimuose trūko.
Dabar Yoshihiro Furukawa iš Tohoku universiteto Japonijoje ir jo kolegos susmulkino nedidelę mėginio dalį ir sumaišė ją su rūgštimi bei vandeniu. Tada jie panaudojo dujų chromatografiją-masių spektrometriją, kad atskirtų ir identifikuotų mišinio komponentus.
Tai atskleidė ribozės, taip pat kitų cukrų, įskaitant liksozę, ksilozę, arabinozę, gliukozę ir galaktozę, buvimą – bet ne deoksiribozės.
„Tai naujas cukrų atradimas nežemiškose medžiagose“, – sako Y. Furukawa ir priduria, kad beveik visos gyvybės formos savo metabolizme naudoja gliukozę.
„Tai puikus OSIRIS-REx misijos rezultatas, – sako Sara Russell iš Londono gamtos istorijos muziejaus, kuri nebuvo tyrėjų komandos narė, bet taip pat dirba su Bennu mėginiais. – Vienintelis trūkstamas ingredientas buvo cukrus, apie kurį dabar pranešta, taigi dabar žinome, kad visi RNR ingredientai primityviuose asteroiduose gali būti.“
Y. Furukawa ir jo kolegos mano, kad cukrūs susiformavo iš formaldehido turinčių tirpalų asteroide, iš kurio atsirado Bennu – asteroide, kuris, manoma, turėjo daugiau skysčių ir kuriame vyko daugiau reakcijų.
„Anksčiau šiais metais pranešėme apie druskų radimą sugrąžintame mėginyje ir pasiūlėme, kad Bennu motininiame kūne galėjo būti sūraus vandens baseinas, – sako S. Russell. – Tokia aplinka būtų buvusi puiki vieta sudėtingų organinių medžiagų, kurias matome Bennu, susidarymui.“
Esama įrodymų, kad druskos tirpalai egzistuoja Saturno mėnulyje Encelade ir nykštukinėje planetoje Cereroje – o tai rodo, kad gyvybei reikalingos medžiagos gali būti gausios Saulės sistemoje, teigia mokslininkė.
Y. Furukawa savo darbuose jau anksčiau aptiko ribozę ir kitus cukrus meteorituose, kurie buvo surasti Žemėje – tačiau jo teigimu, visada buvo baiminamasi, kad šie junginiai galėjo patekti į akmenį dėl užteršimo, kai jis pasiekė Žemę. „Šis atradimas Bennu mėginyje garantuoja, kad šie rezultatai buvo teisingi“, – sako jis.
Naujasis tyrimas rodo, kad asteroidai tikrai galėjo pristatyti visus gyvybei reikalingus ingredientus į Žemę ar kitus Saulės sistemos kūnus – pavyzdžiui, Marsą, sako Y. Furukawa. Tai taip pat patvirtina RNR hipotezę apie gyvybės kilmę, nes buvo rasta ribozė, bet deoksiribozė – ne.
Ši idėja teigia, kad ankstyviausia gyvybė Žemėje – dar gerokai prieš ląstelių ar DNR pagrįstos gyvybės atsiradimą susidėjo iš RNR molekulių, kurios turėjo genetinę informaciją ir galėjo daugintis.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Geoscience“.
Parengta pagal „New Scientist“.