Bendrovė taip siekia padidinti kosminę saugą.
Tai įvyko po to, kai gruodį „Starlink“ pranešė, kad vienas iš jos palydovų patyrė anomaliją kosmose, sukeldamas nedidelį nuolaužų kiekį ir prarasdamas ryšį 418 km aukštyje – šiai bendrovei tai tai retas kinetinis avarijos atvejis orbitoje.
Bendrovė teigė, kad palydovas – vienas iš beveik 10 000 palydovų, esančių kosminėje erdvėje ir naudojamų jos plačiajuosčio interneto tinklui – staigiai nusileido keturis kilometrus, o tai rodo, kad jo viduje įvyko kažkoks sprogimas.
Susiję straipsniai
„Palydovų pažeminimas lemia „Starlink“ orbitų suspaudimą ir keliais būdais padidins kosmoso saugumą“, – rašė M. Nicollsas platformoje „X“, pridurdamas, kad „nuolaužų objektų ir planuojamų palydovų skaičius yra žymiai mažesnis žemiau nei 500 km, todėl sumažėja bendra susidūrimo tikimybė“.
Pastaraisiais metais kosminių aparatų skaičius Žemės orbitoje smarkiai išaugo, nes įmonės ir šalys lenktyniauja diegdamos dešimtis tūkstančių palydovų interneto ryšiui ir kitoms kosminėms paslaugoms – pavyzdžiui, ryšiams ir Žemės stebėjimui.
„SpaceX“, seniai žinoma dėl savo raketų leidimo verslo, tapo didžiausia pasaulyje palydovų operatorė dėl „Starlink“ – beveik 10 000 palydovų tinklo, teikiančio plačiajuosčio interneto paslaugas vartotojams, valstybėms ir verslo klientams.