Nesvarbu, ar kas dieną skaito horoskopus, ar suvokia jų iliuziškumą, savo Zodiako ženklą žino beveik kiekvienas. Tačiau jis gali būti visai ne tas, kaip iki šiol manėte.

Iš pradžių Zodiako ženklai buvo sudaryti remiantis žvaigždėmis, tačiau naujausi astronomų skaičiavimai rodo, kad tradicinė sistema nebėra tiksliai suderinta su tikruoju dangaus vaizdu, nes per tūkstančius metų pasikeitė žvaigždžių išsidėstymas.

Žemei skriejant aplink Saulę ši matoma kintančiame žvaigždžių fone, o dvylika Zodiako ženklų buvo parinkti pagal žvaigždynus, esančius už Saulės žvelgiant iš Žemės perspektyvos. Šiuos dėsningumus senovės astronomai ir astrologai naudojo laikui skaičiuoti ir ateičiai spėti.

Rugsėjo 9-oji yra Mergelės ženkle, nes prieš 2000 metų šis žvaigždynas tą dieną buvo maždaug už Saulės. Bet 2025 m. rugsėjo 9-oji už Saulės buvo Liūto ženkle, o ne Mergelės.

[[ge:lrytas:lrytas:25513543]][[ge:lrytas:lrytas:34895728]][[ge:lrytas:lrytas:18671091]]

Zodiako ženklai nebesutampa su žvaigždynų, pagal kuriuos jie pavadinti, padėtimi dėl trijų priežasčių:

1. Žemė svyruoja

Žemė svyruoja tarsi vilkelis – besisukantis žaislas, kuris pradeda svyruoti netrukus po paleidimo. Žemė daro tą patį, tiktai lėčiau.

Šiaurės ašigalis per 26 000 metų nubrėžia visą apskritimą danguje, pakeliui rodydamas vis kitas žvaigždes. Mokslininkai svyruojantį judesį vadina ašies precesija.

Šis svyravimas reiškia, jog mūsų regimas vaizdas su žvaigždėmis kas 72 metus pasislenka vienu laipsniu. Skirtumas išryškėja bėgant šimtmečiams.

Virš Šiaurės ašigalio šiuo metu matoma žvaigždė geriausiai žinoma kaip Šiaurinė žvaigždė. Bet kai senovės egiptiečiai statė piramides, šiaurinė žvaigždė buvo Tubanas. O ledynmečio laikotarpiu artimiausia šiaurinė žvaigždė buvo Vega.

Dėl Žemės svyravimo prieš mūsų akis kinta ne tik Šiaurinė, bet ir visos žvaigždės, įskaitant Zodiako žvaigždynus.

Paimkime pavasario lygiadienį, kuris paprastai nutinka apie kovo 20 d. – pirmą pavasario dieną šiauriniame pusrutulyje.

Šį mūsų matomų žvaigždžių poslinkį daugiau nei prieš 2 000 metų atrado senovės graikų astronomas, matematikas ir geografas Hiparchas, laikomas vienu svarbiausių astronomijos pradininkų.

Kadangi dieną žvaigždžių nematyti, jis laukė Mėnulio užtemimo, kuris įvyksta šiam dangaus kūnui atsidūrus tiesiai priešais Saulę. Pagal Mėnulio padėtį Hiparchas užfiksavo Saulės buvimo vietą, o palyginęs savo matavimus su ankstesniais nustatė, kad mūsų regimas žvaigždžių plotas per šimtmetį pasislenka maždaug vienu laipsniu, – itin artimai šiuolaikiniams matavimams.“

Šiandieninė Zodiako sistemayra pagrįsta daugmaž tokia žvaigždžių padėtimi, kokią matė Hiparchas – o ne ta, kurią matome šiandien.

2. Žvaigždynų dydis skiriasi

Zodiako ženklus maždaug prieš 2500 metų sukūrė babiloniečiai. Jų sudarytuose astronomijos kataloguose buvo išvardyta mažiausiai 17 Zodiako žvaigždynų. Galiausiai jie buvo supaprastinti iki 12-os mums žinomų šiais laikais. Kiekvienas užima 30 laipsnių plotą, tarsi dangus būtų padalytas į 12 lygių dalių.

Tačiau žvaigždynai nėra vienodo dydžio. 1928 metais astronomai suskirstė dangaus sferą į 88 oficialiai pripažintus žvaigždynus, kiekvienas jų primena dėlionės detalę.

Remiantis šiomis nustatytomis ribomis Saulė būna priešais Mergelę daugiau nei dvigubai ilgiau nei prieš Vėžį. O priešais Skorpioną ji praleidžia tik savaitę, jei pridedame ir Gyvatnešį.

3. Gyvatnešio ženklas

Astronomų teigimu, Gyvatnešis (gr. Ophiuchus) – tai 13-asis žvaigždynas Saulės kelyje.

[[ge:lrytas:lrytas:40792103]]

„Ophiuchus“ senovės graikų kalba reiškia „gyvatės nešėjas“. Jis paprastai vaizduojamas kaip vyras, rankose laikantis gyvatę. Taigi labiau tikėtina, kad žmonių, gimusių prieš 2000 metų Skorpiono ženkle, gimimo dieną už Saulės buvo atsidūręs Gyvatnešis. Dėl Žemės svyravimo dauguma dabartinių Šaulių taip pat gimė, kai už Saulės buvo Gyvatnešis.

Iš tiesų neaišku, kodėl babiloniečiai neįtraukė Gyvatnešio tarp savo Zodiako ženklų. Gal iš pradžių jis buvo vadinamas kitaip. Vis dėlto istorikai mano, jog supaprastindami Zodiako sistemą babiloniečiai norėjo, kad 12 Zodiako ženklų atitiktų 12 jų kalendoriaus mėnesių. Gyvatnešis į šį sąrašą nepateko.

Astrologija – tarsi chameleonas

Šiandien astronomija ir astrologija turi mažai ką bendra – nėra jokio mokslinio pagrindo manyti, kad žvaigždžių ir planetų judėjimas daro įtaką mūsų ateičiai ar asmenybėms. Bet prieš tūkstančius metų šios dvi disciplinos buvo tarsi viena.

Babiloniečiai planetas laikė dievais, o planetų judėjimą – pranašiškais ženklais, padedančiais nuspėti karalių ir karalysčių likimą. Tai juos skatino ieškoti danguje dėsningumų.

Dar iki XVII a. daugelis astronomų užsiėmė ir astrologija. Planetų judėjimą elipsėmis atradęs vokietis Johannesas Kepleris tikriausiai mokėsi astrologijos koledže ir sudarydavo horoskopus draugams ir rėmėjams. Italas Galileo Galilei užsiimdavo astrologija ir užsidirbdavo papildomai pardavinėdamas horoskopus.

„Jie papildomai užsidirbdavo turtingiems rėmėjams sudarinėdami horoskopus – tai padėdavo jiems apmokėti sąskaitas“, – pasakoja astronomas ir rašytojas Tyleris Nordgrenas.

Anot astrologijos istoriko Doriano Greenbaumo, dėstančio Velso Trejybės ir šv.Dovydo universitete, galiausiai Šviečiamajame amžiuje (XVII– XVIII a.) astrologija buvo atskirta nuo astronomijos ir nebebuvo laikoma mokslu.

Tad kodėl tikėjimas astrologija išliko, o kiti ateities spėjimo būdai, pavyzdžiui, būrimas iš paukščių elgesio ar sūrio, nugrimzdo į užmarštį? „Astrologija – tarsi chameleonas, – tvirtina D.Greenbaumas. – Ji prisiderina prie bet ko, kas madinga, ir sugeba išlikti.“

Tikrasis jūsų Zodiako ženklas – visiškai ne toks, kaip galvojote: štai kas tai nulėmė