Pasak Filipinų kosmoso agentūros, „vizualiai įspūdinga“ ugninis kamuolys buvo pastebėtas danguje virš Majono kalno, esančio Albajaus provincijoje, Luzono saloje, centrinėje Filipinų dalyje, sekmadienį, gegužės 25 d., 22 val. 33 min. vietos laiku (17 val. 33 min. Lietuvos laiku).
Dvi tiesioginės transliacijos, stebinčios tebevykstantį Majono ugnikalnio išsiveržimą, užfiksavo ryškų blyksnį, kuris truko šiek tiek ilgiau nei sekundę. Pasak Smitsono instituto Globalaus vulkanizmo programos, ugnikalnis, kurio aukštis virš jūros lygio siekia 2463 metrus, pradėjo aktyvią veiklą sausio pradžioje.
Vaizdo įraše, nufilmuotame spalvotai tiesioginės transliacijos specialistų iš „afarTV“, matyti raudona išsiliejančios magmos šviesa, taip pat smaragdo spalvos meteorito šviesa. Jei žiūrėsite iki galo, galite pamatyti nedidelę šviesą, nušvintančio netoli meteorito pėdsako – tačiau „afarTV“ teigimu, manoma, kad tai yra palydovo šviesa, nesusijusi su meteoritu.
Iš pradžių buvo skelbiama, kad filmuotoje medžiagoje matyti, kaip „meteoras smogė į [vulkano] šiaurinius šlaitus“ – o tai socialiniuose tinkluose sukėlė keletą klaidinančių vaizdo įrašų, kurie greitai išplito.
Tačiau vėliau paaiškinta, kad išanalizavus seisminius, infraraudonųjų bangų ir papildomus vaizdo įrašus, padarytus aplink ugnikalnį, nustatyta, jog meteoras suskilo atmosferoje ir nesusidūrė su Majono šlaitais.
Pasak Filipinų informacijos agentūros, kai kurie skaičiavimai rodo, kad jei meteoritas būtų smogęs į Majoną, smūgio jėga būtų prilygusi 6800 tonų dinamito. Ekspertai teigia, kad jei tai tiesa, tai tikriausiai būtų sukėlę dideles uolų griūtis, kurias būtų užfiksavę aplink ugnikalnį esantys žemės drebėjimų jutikliai.
Tačiau net ir be susidūrimo, šie du besivaržantys ugnies šou danguje yra neįtikėtinas sutapimas, rašo „Live Science“.
Susiję straipsniai
Kosminiai ugnies kamuoliai
Meteorai – ugnies kamuoliai susidaro, kai asteroidas įskrenda į Žemės atmosferą ir dėl didelės trinties su oru sudega.
„Kai [ugnies kamuoliai] skrieja per atmosferą didžiuliu greičiu, trintis juos įkaitina taip smarkiai, kad jie išgaruoja, – teigia Filipinų kosmoso agentūros atstovai. – Ši šiluma taip pat jonizuoja aplink juos esančias oro molekules, sukurdama ryškų, šviečiantį ruožą, kurį matome kaip „krentančią žvaigždę“. Tai paprastai įvyksta 60–100 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus.
Šiuo atveju, remiantis panašiais ankstesniais stebėjimais, galima daryti prielaidą, kad ugnies kamuolio žalia spalva greičiausiai buvo susijusi su didele nikelio koncentracija asteroide.
Kai kurie didesni šių sprogstančių kosminių uolų fragmentai gali ir pasiekti žemę, tapdami meteoritais, kurie mokslininkams padeda daugiau sužinoti apie Saulės sistemos susidarymą, teigia „Live Science“.