Mokslininkų komanda išanalizavo šį reiškinį naudodama duomenis iš keturių skirtingų NASA misijų, kurios visos atsitiktinai stebėjo radijo bangų pliūpsnį keletą dienų, per tris iš eilės nutikusius laikotarpius. Šis rekordiškai ilgas radijo bangų pliūpsnis truko iš viso 19 dienų, pagerindamas ankstesnį rekordą, kuris buvo vos penkios dienos.
Komandos išvados, paskelbtos žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, padėjo tiksliai nustatyti radijo bangų pliūpsnio šaltinį ir gali padėti mokslininkams geriau prognozuoti kosminę oro būklę.
Saulės išsiveržimas
Saulė yra milžiniška įkaitusios plazmos sfera, kurioje nuolat vyksta smarkūs išsiveržimai. Saulės blyksniai – arba didžiuliai energijos išsiveržimai kylantys iš Saulės paviršiaus – pagreitina mažas daleles: pavyzdžiui, elektronus, esančius Saulės atmosferoje. Kai tie elektronai juda per Saulės plazmą, jie skleidžia intensyvią spinduliuotę radijo bangų pavidalu.
Susiję straipsniai
Saulės radijo impulsai skirstomi į skirtingus tipus, priklausomai nuo jų dažnio ir trukmės. Šis rekordiškai galingas radijo impulsas priskiriamas IV tipui – tai paprastai yra ilgai trunkantys spinduliavimai, kuriuos sukelia elektronai, įstrigę didžiulėse magnetinėse kilpose Saulės karūnoje (išoriniame atmosferos sluoksnyje).
Šį reiškinį pirmą kartą užfiksavo „Solar Orbiter“ – Europos kosmoso agentūros ir NASA bendrai valdomas Saulės stebėjimo zondas, kuris yra užfiksavęs artimiausius kada nors padarytus mūsų žvaigždės vaizdus. Po 12 dienų NASA zondas „Parker Solar Probe“, sukurtas skristi tiesiai per Saulės išorinę atmosferą, ir palydovas „Wind“, stebintis Saulės vėjo dalelių srautą, užfiksavo radijo impulsų sutampančius intervalus. Kitą dieną, rugsėjo 9 d., NASA misija „STEREO-A“, tiriančioji saulės audrų raidą, buvo paskutinė, stebėjusi radijo impulsą.
Radijo impulsas
Stebėtas radijo impulsas buvo labai neįprastas tuo, kad truko kur kas ilgiau nei tikėtasi – o tai leidžia manyti, kad jis greičiausiai kilo iš nuolatinio energingų elektronų šaltinio arba magnetinės veiklos Saulės atmosferoje.
Naujojo tyrimo komanda, vadovaujama NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkų, bendradarbiaudama su tarptautiniais tyrėjais, sukūrė naują techniką radijo impulsų šaltiniui identifikuoti. Mokslininkai naudojo „STEREO-A“ erdvėlaivio duomenis kaip sekimo priemonę, kuri šaltinį nustatė netoli Saulės atmosferos objekto, vadinamo šalmo formos struktūra (angl. helmet streamer) .
Šalmo formos struktūra – tai piltuvo formos struktūra Saulės karūnoje. Ji susidaro, kai karšta Saulės plazma įstringa milžiniškose magnetinėse kilpose, išsikišančiose iš Saulės, o ilgos, srauto formos uodegos plūsta į kosmosą.
Mokslininkai turi teoriją, kodėl būtent šis radijo impulsas truko taip ilgai. Jie mano, kad trys sprogstamieji išsiveržimai, vadinami karūnos masės išmetimais, toje pačioje srityje galėjo paskatinti šį rekordišką reiškinį.
Nors pačios radijo bangos yra nekenksmingos, ta pati magnetinė aplinka, kuri jas sukūrė, gali sukelti Saulės aktyvumą, galintį paveikti erdvėlaivius ir palydovus. Štai kodėl mokslininkai atidžiai stebi Saulę, tikėdamiesi geriau suprasti jos sprogimus, kad galėtų padėti apsaugoti mūsų turtą Žemės orbitoje, rašo „Gizmodo“.