Manoma, kad kosminis zondas paims mėginius iš neseniai nufotografuotos kosminės uolos ir kitais metais pargabens juos į Žemę. Tačiau neryški nuotrauka ir jos paskelbimo laikas leidžia manyti, kad tai gali būti sudėtingiau, nei iš pradžių manyta.
Kaip skelbia space.com, Kinijos nacionalinės kosmoso agentūros (CNSA) zondas, pavadintas „Tianwen-2“, 2025 m. gegužės 28 d. buvo paleistas iš Sičango palydovų paleidimo centro pietų Kinijoje. Jo pagrindinis tikslas – Kamo’oalewa, taip pat žinomas kaip 2016 HO3: greitai besisukantis asteroidas, klasifikuojamas kaip Žemės kvazipalydovas. Tai reiškia, kad jis skrieja aplink Saulę kartu su mūsų planeta, todėl atrodo, tarsi būtų gravitaciškai susietas su Žeme – nors iš tikrųjų taip nėra, nes tai – tik laikinas ryšys: Kamo’oalewa ilgainiui praras sinchronizaciją su Žeme ir nutols nuo mūsų.
CNSA paskelbė labai nedaug informacijos apie „Tianwen-2“ misijos parametrus ir tvarkaraštį, o pirmąją erdvėlaivio nuotrauką paviešino tik praėjus kelioms savaitėms po jo paleidimo. Remdamasi vienu nepatvirtintu tvarkaraščiu, kad zondas greičiausiai pasiekė Kamo'oalewą birželio 7 d. Tačiau Kinijos pareigūnai zondo misijos progreso klausimu vis dar laikosi tylos.
Susiję straipsniai
Tačiau pirmadienį (liepos 6 d.) Kinijos nacionalinė kosmoso agentūra pagaliau patvirtino, kad po maždaug 400 dienų trukusios kelionės, kurios metu buvo nuskrieta daugiau nei milijonas kilometrų, zondas „Tianwen-2“ dabar skrieja aplink asteroidą Kamo'oalewa. Agentūra taip pat atskleidė, kad zondas, kaip ir buvo numatyta iš pradžių, į asteroido orbitą perėjo birželio 7 d.
Pranešimas buvo papildytas pirmąja Kamo’oalewa nuotrauka, padaryta iš maždaug 20 km atstumo nuo šio kvazimėnulio. Pasak laikraščio „South China Morning Post“, iš neryškaus vaizdo matyti, kad kosminio akmens skersmuo yra apie 40 metrų – tai atitinka žemiausią ankstesnių įvertinimų ribą, pagal kuriuos asteroido plotis galėjo siekti iki 100 m.
Pirmieji matavimai taip pat rodo, kad Kamo'oalewa yra turi nestabilų paviršių. Iki šiol mokslininkai nebuvo tikri dėl asteroido sudėties ir tikėjosi, kad jo paviršius yra kietas ir uolėtas, kas būtų leidę erdvėlaiviui bandyti atlikti pirmąjį tokio tipo nusileidimą naudojant „inkaro ir gręžtuvo“ techniką. Dabar atrodo mažai tikėtina, kad bus panaudotas toks mėginių ėmimo metodas.
Dėl mažo asteroido dydžio, trapios sudėties ir greito sukimosi zondui bus sunkiau surinkti mėginius nuo kosminės uolos paviršiaus, net ir naudojant kitas išbandytas ir patikimas technikas. Naujas vaizdas taip pat rodo, kad ant kosminės uolos yra nedaug lygių plotų, kur zondas galėtų saugiai nusileisti.
„Tai žymiai padidina mėginių ėmimo proceso sudėtingumą ir misijos riziką, todėl ją įgyvendinti tampa kur kas sunkiau“, – rašoma CNSA ataskaitoje.
Neoficialus misijos grafikas, kuriame buvo teisingai numatyta zondo atvykimo data, nurodė, kad mėginių ėmimo bandymas prasidės liepos 4 d. Tačiau tai, kad, panašu, tai dar neįvyko, dar labiau rodo, jog Kinijos mokslininkai susiduria su sunkumais, bandydami išsiaiškinti, kaip surinkti norimus mėginius.
CNSA pareigūnai rašė, kad zondas „palaipsniui vykdys išsamesnius mokslinius tyrimus, siekdamas surinkti duomenis apie asteroido morfologiją, medžiagų sudėtį ir vidinę struktūrą, taip padėdamas pagrindą tolesnėms mėginių surinkimo operacijoms“.
Jei „Tianwen-2“ pavyks paimti keletą mėginių, zondas praskrisdamas pro Žemę juos išmes kapsulėje 2027 m. lapkritį, ir ši įskris į atmosferą maždaug 43 500 km/h greičiu. Tai padarytų Kiniją trečiąja šalimi, sėkmingai surinkusia ir į Žemę pargabenusia asteroido mėginius – po Japonijos, kuri 2020 m. pargabeno mėginius iš asteroido Ryugu, ir JAV, kurios 2023 m. surinko medžiagą iš kosminės uolos Bennu.
Mokslininkai tikisi, kad parvežti mėginiai padės atskleisti ankstyvosios Saulės sistemos paslaptis ir galbūt paaiškinti, kaip į Žemę pateko svarbiausi junginiai – tokie kaip organinės molekulės ir vanduo. Jie taip pat gali suteikti daugiau informacijos apie kitus septynis kvazimėnulius, kurie, kaip šiuo metu žinoma, kartu su mūsų planeta skrieja aplink Saulę.
Kai kurie ekspertai anksčiau iškėlė hipotezę, kad Kamo’oalewa gali būti Mėnulio fragmentas, kurį nuo mūsų nuolatinio palydovo atplėšė senovinis meteorito smūgis. Kiti netgi bandė tiksliai nustatyti, iš kurio kraterio galėjo kilti šis asteroidas – ir tikisi, kad mėginiai padės patvirtinti jų hipotezę.
„Man įdomu sužinoti atsakymą apie jo kilmę, nes diskusijos dėl jo [galimos] mėnulio kilmės vis dar labai atviros“, – sako Europos kosmoso agentūros Artimų Žemei objektų koordinavimo centro matematikas Marco Fenucci, kuris yra daugelio tyrimų apie Kamo’oalewa bendraautorius. Jo teigimu, bet kokie parvežti mėginiai tikrai turėtų duoti mums atsakymą į šį klausimą.
Po artimo priartėjimo prie Žemės kitais metais „Tianwen-2“ bus išsviestas toliau į Saulės sistemą, ir 2035 m. pradės antrinę misiją – tirs 311P/PanSTARRS: keistą objektą už Marso ribų, kuris pasižymi tiek kometų, tiek asteroidų savybėmis, rašo „Live Science“.