Vienas galimas veiksnys yra sąveikos spiečiuose, o dabar tyrėjai pagavo tolimiausią šio reiškinio pavyzdį: galaktiką, netenkančią žvaigždes formuoti galinčių dujų vos 1,4 milijardo metų po Didžiojo Sprogimo. Galaktika C26 priklauso protospiečiui, arba besiformuojančiam spiečiui, SPT2349–56. Jame, 100 kiloparsekų pločio srityje, matoma bent 30 žvaigždes formuojančių galaktikų.
C26 išsiskiria neįprasta kometą primenančia forma su galva ir uodega. Naujojo tyrimo autoriai, naudodami Hubble ir James Webb teleskopus, ištyrė galaktikos galvą, uodegą ir joje esantį ryškų „mazgą“ – medžiagos sutankėjimą. Galva turi apie 22 milijardus Saulės masių žvaigždžių, o uodega su mazgu – apie 6 milijardus, ir gerokai jaunesnių. Tuo tarpu šaltos dujos tarp galvos ir uodegos pasiskirsčiusios maždaug vienodai.
Tačiau į uodegą ištemptos dujos yra pernelyg praretėjusios, kad galėtų žvaigždes formuoti efektyviai, ir toliau sklaidosi. Galaktikos dujas paprastai nuplėšti gali du procesai: gravitacinė sąveika ar susiliejimas arba vadinamasis kinematinio slėgio nuplėšimas, kai galaktika, skriedama pro karštą tankią terpę, patiria stiprų priešpriešinį vėją.
Susiję straipsniai
Susiliejimą tyrėjai atmetė, nes vienintelis kandidatas – mazgas uodegoje – per mažos masės, kad gravitaciškai nuplėštų tiek dujų. O štai kinematinio slėgio nuplėšimo hipotezę paremia net keli požymiai: dujos juda tolygiai ir nenutrūkstamai, yra ramios ir pasklidusios, o žvaigždėdara išlieka stebėtinai žema, nors dujų atsargos didelės.
Uodega taip pat nukreipta tiesiai tolyn nuo spiečiaus centro, kaip ir tikimasi galaktikai skriejant pro karštas tarpgalaktines dujas. Būtent toks nuplėšimas sukuria medūzos formos galaktikas, tačiau iki šiol buvo manoma, kad taip nutikti gali tik subrendusiame spiečiuje su karšta tankia terpe.
Pirmus kelis milijardus Visatos metų, kaip ir SPT2349–56 stebėjimo metu, spiečiai dar tik formuojasi, jų tarpgalaktinė terpė gerokai retesnė, nei vėliau. Visgi ir tų sąlygų pakanka, kad įkrentanti galaktika būtų sudraskyta, o jos žvaigždėdara – užgesinta.
Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.