Naujame tyrime, remiantis Jameso Webbo teleskopo (JWST) stebėjimais, pateikiamas tikėtinas atsakymas. Sistema WD 1856 nuo mūsų nutolusi 25 parsekus. Vienintelė žinoma planeta yra 4–11 kartų už Jupiterį masyvesnė dujinė milžinė, jos spindulys apie aštuonis kartus viršija žvaigždės liekanos spindulį, o pilną ratą apsuka vos per 1,4 paros.
Dabar astronomai pirmą kartą ištyrė šios planetos atmosferą spektriniais matavimais. Paaiškėjo, kad planeta gerokai karštesnė nei tikėtasi – jos temperatūra siekia apie 400 kelvinų, t.y. maždaug 240 laipsnių daugiau, nei galima paaiškinti vien baltosios nykštukės šviesa.
Sujungę JWST darytus matavimus su dujinių milžinių vėsimo modeliais, tyrėjai atsekė planetos istoriją. Dujinės planetos vėsta nuspėjamu tempu, tad jų temperatūra veikia kaip savotiškas laikrodis.
Susiję straipsniai
Skaičiavimai rodo, kad planeta įkaito migruodama link žvaigždės prieš 0,5–3 milijardo metų – praėjus bent trim milijardams metų po to, kai žvaigždė tapo nykštuke. Taigi, raudonosios milžinės fazės metu planeta buvo saugiu atstumu ir tik gerokai vėliau atmigravo į dabartinę artimą orbitą.
Greičiausiai taip nutiko dėl potvyninių sąveikų su nykštuke arba kitų žvaigždžių gravitacinės įtakos, nes sistemoje yra dar dvi tolimos žvaigždės. Spektre taip pat aptikta metano ir aerozolių – tai pirmas kartas, kai apibūdinta planetos, skriejančios aplink mirusią žvaigždę, atmosfera. Šis atradimas suteikia žvilgsnį į tolimą mūsų pačių Saulės sistemos ateitį ir patvirtina, kad žvaigždės mirtis nebūtinai yra planetų pabaiga.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Nature“.