o kūrėjai žada naują energijos ir apšvietimo šaltinį, tačiau astronomai bei aplinkosaugos specialistai įspėja, kad eksperimentas gali sukelti nevaldomą šviesos taršą, trikdyti žmonių ir gyvūnų biologinius ritmus, o tam tikromis aplinkybėmis net trumpam apakinti vairuotojus ar pilotus.
Apie JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) suteiktą leidimą ir mokslininkų reiškiamą susirūpinimą rašo mokslo naujienų portalas „IFLScience“.
JAV startuolis „Reflect Orbital“ ketina artimiausiais mėnesiais į žemąją Žemės orbitą iškelti bandomąjį palydovą „Eärendil-1“. Jame bus įrengtas valdomas šviesą atspindintis paviršius, skirtas saulės spinduliams nukreipti į pasirinktą teritoriją tamsiojoje Žemės pusėje.
Susiję straipsniai
FCC patvirtino būtent vieno demonstracinio palydovo paleidimą ir eksploatavimą. Vis dėlto bendrovės ambicijos gerokai didesnės – ateityje ji svarsto sukurti iki 50 tūkst. tokių palydovų tinklą.
Žada pratęsti saulės elektrinių darbą
„Reflect Orbital“ teigimu, plonas ir nuotoliniu būdu valdomas kosminis veidrodis galėtų suformuoti maždaug 5 kilometrų pločio apšviestą ruožą Žemės paviršiuje.
Bendrovė tikina, kad papildoma saulės šviesa galėtų būti nukreipiama į saulės elektrines ir leistų joms ilgiau gaminti elektros energiją saulei nusileidus. Tokia technologija taip pat esą būtų naudinga stichinių nelaimių nuniokotose teritorijose ar miestuose, kuriuose nutrūko elektros tiekimas.
FCC savo sprendime palydovą pavadino potencialiai novatoriška technologija ir nurodė, kad Jungtinių Valstijų politika skatina naujų technologijų bei paslaugų plėtrą.
Tačiau leidimo svarstymas sulaukė didžiulio visuomenės ir mokslo bendruomenės dėmesio. Dėl projekto FCC pateikta apie 1,8 tūkst. pastabų, o didelėje jų dalyje buvo reiškiamas nepritarimas bei įspėjama apie galimas pasekmes aplinkai, žmonių saugumui ir astronomijai.
Įspėja apie vairuotojų ir pilotų apakinimą
Amerikos astronomų draugija FCC atkreipė dėmesį, kad intensyvus šviesos blyksnis gali sukelti pavojų žmonėms, kurie nežinos, kada ir kur palydovo veidrodis nukreips saulės spindulius.
Tarp minimų rizikų – galimi akių pažeidimai astronomams mėgėjams, žvelgiantiems pro teleskopus, taip pat laikinas vairuotojų ir lėktuvų pilotų apakinimas. Mokslininkai taip pat baiminasi, kad tokie veidrodžiai trikdys valstybės finansuojamų observatorijų darbą.
FCC savo ruožtu pareiškė, kad su saulės reflektoriumi siejamos grėsmės nėra tiesiogiai susijusios su institucijos pagrindine užduotimi – radijo dažnių naudojimo reguliavimu. Komisija taip pat nurodė neturinti įgaliojimų vertinti ar riboti dalies mokslininkų įvardytų galimų padarinių.
Šviesa nepasiliks vienoje vietoje
Viena svarbiausių mokslininkų įvardijamų problemų yra ta, kad per atmosferą sklindanti šviesa neišlieka sutelkta tik tiksliai numatytoje teritorijoje.
Saulės spinduliai atmosferoje išsisklaido, todėl naktį į Žemę nukreipta šviesa gali pašviesinti dangų gerokai didesniame plote nei bendrovės numatytas kelių kilometrų ruožas. Tai reikštų, kad poveikį pajustų ne tik apšviestos teritorijos gyventojai, bet ir už daugelio kilometrų esančios observatorijos bei gamtinės teritorijos.
Astronomas Olivier Hainaut atliko skirtingų tokios palydovų sistemos scenarijų modeliavimą. Jo vertinimu, jeigu orbitoje atsirastų dešimtys tūkstančių veidrodžių, net nuo miestų nutolusios tamsaus dangaus teritorijos galėtų tapti tokios šviesios kaip priemiesčiai.
Miestuose gali išnykti ir dabar dar matomos žvaigždės, o kai kuriems antžeminiams teleskopams darbas taptų itin sudėtingas arba apskritai neįmanomas. Mokslininkas įspėjo, kad blogiausiu atveju observatorijos galėtų prarasti visus renkamus duomenis.
Grėsmė ne tik astronomijai
Šviesos tarša daro poveikį ne vien dangaus stebėjimams. Natūrali šviesos ir tamsos kaita reguliuoja žmonių cirkadinį ritmą, miegą ir hormonų veiklą.
Naktinė šviesa taip pat keičia gyvūnų elgesį, migraciją, maitinimąsi ir dauginimąsi. Jos poveikį gali patirti ir augalai, kurių augimo, žydėjimo bei ramybės ciklai priklauso nuo paros trukmės.
Tarptautinė organizacija „DarkSky International“, siekianti mažinti šviesos taršą ir saugoti natūralų nakties dangų, dar prieš suteikiant leidimą ragino FCC pareikalauti išsamaus projekto poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau komisija demonstracinį palydovą patvirtino neatlikusi mokslininkų pageidauto plataus masto vertinimo.
Kol kas leidimas suteiktas tik vienam „Eärendil-1“ palydovui. Vis dėlto astronomai pabrėžia, kad šis sprendimas gali tapti precedentu ir atverti kelią daug didesniems komerciniams kosminių veidrodžių tinklams.
Jų teigimu, vienos privačios bendrovės ir vienos šalies priimti sprendimai kosmose gali paveikti naktinį dangų bei mokslinius tyrimus visame pasaulyje, todėl tokioms technologijoms būtinos aiškios tarptautinės taisyklės.