Pamatyti pačias pirmąsias tokio susirinkimo stadijas sunku, nes jos vyko labai seniai, taigi matomos tik labai tolimoje Visatoje. Astronomams ypač vertinga pagauti momentą, kai kelios masyvios galaktikos dar egzistuoja atskirai, bet jau yra taip arti viena kitos, kad neišvengiamai susilies.
Naujame tyrime pristatoma būtent tokia sistema – kompaktiška protogrupė SCGG-z5, kurios šviesa mus pasiekia iš maždaug milijardo metų po Didžiojo Sprogimo. Šešios grupės narės patvirtintos spektroskopiškai pagal vandenilio alfa linijos spinduliuotę – ją skleidžia pašildytos vandenilio dujos, dažnai rodančios žvaigždžių formavimąsi ar juodosios skylės aktyvumą.
Visos narės telpa maždaug 16 kiloparsekų skersmens srityje – maždaug tokio dydžio yra Saulės orbita Paukščių Take. Kiekvienos narės žvaigždinė masė siekia nuo šimtų milijonų iki septynių milijardų Saulės masių, o visos grupės – apie 12 milijardų Saulės masių žvaigždžių.
Susiję straipsniai
Trys iš šešių narių formuoja žvaigždes sparčiau nei įprasta tokios epochos galaktikoms. Nuotraukos erdvinė skyra pakankama, kad tyrėjams pavyko išnagrinėti pavienių komponentų žvaigždėdaros pasiskirstymą.
Trijose narėse žvaigždėdara intensyviausia centre ir silpsta link pakraščių, o žvaigždžių amžius auga tolstant nuo centro – tai rodo augimą iš vidaus į išorę, kuris būdingas daugumai galaktikų“. O štai masyviausios narės centre, priešingai, žvaigždėdara jau slopsta. Iš narių judėjimo greičių tyrėjai apskaičiavo grupės masę – apie du trilijonus Saulės masių, kas reiškia, kad sistemą palaiko tamsiosios medžiagos dominuojamas halas, bent šimtą kartų masyvesnis už visas žvaigždes kartu sudėjus.
Remiantis EAGLE kosmologinio skaitmeninio modelio rezultatais, galima teigti, kad panašios grupės galutinai susilieja per dar 1–2 milijardus metų, o iki Visatos amžiaus vidurio susidariusios galaktikos žvaigždžių masė peržengia 100 milijardų Saulės masių ribą. Tai reiškia, kad SCGG-z5 greičiausiai yra retas žvilgsnis į būsimos ryškiausios grupės ar spiečiaus galaktikos susirinkimą, o konkrečiai – į fazę prieš pagrindinį komponentų susijungimą.
Tyrimo rezultatai publikuoti „arXiv“.