Asteroidą, dabar pavadintą Nida, mokslininkai atrado 2010 m. gegužės 5 d. Baldonės astronomijos observatorijoje, Latvijoje, naudodami 80/120 cm Šmito sistemos teleskopą. Tuo metu naujasis objektas buvo apie 21-ojo ryškio ir judėjo Mergelės žvaigždyne.
„Šį asteroidą atradome kartu su dr. I. Eglīčiu, stebėdami dangų žemai virš pietinio horizonto. Dėl nepalankių oro sąlygų kitą naktį asteroido stebėti nepavyko. Tik gegužės 10 d. pavyko jį dar kartą nufotografuoti. Manėme, kad objektas jau yra pamestas ir prarastas, nes per tą laiką jo niekas daugiau nestebėjo. Tačiau, praėjus maždaug dviem mėnesiams, liepos 9 d., objektą užfiksavo ir patvirtino kosminė observatorija WISE (angl. Wide-field Infrared Survey Explorer) – NASA infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas, turintis 0,4 m skersmens pagrindinį veidrodį. Šie stebėjimai leido susieti naujuosius duomenis su ankstesniais Baldonės observatorijos stebėjimais ir tiksliau apskaičiuoti asteroido orbitą“, – pasakoja dr. K. Černis.
Šventoji astronomų pirmąsyk nufotografuota 2008 m. rugpjūčio 31 d. VU Molėtų astronomijos observatorijoje, naudojantis 0,5 m skersmens Maksutovo sistemos teleskopu. Tuo metu asteroidas buvo apie 20-ojo ryškio ir judėjo vakarine Žuvų žvaigždyno dalimi. Rugsėjo 5 d. asteroidą patvirtino JAV Kit Pyko observatorija (Kitt Peak Observatory, Arizona), naudodama 1,8 m skersmens teleskopą.
Susiję straipsniai
Dr. K. Černis su kolegomis nuo 2004 m. jau yra pavadinęs daugiau nei 150 asteroidų, iš jų 100 turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus. Dangumi skrieja Kaunas, Klaipėda, Molėtai, Plungė, Kretinga ir kiti.
„Dar vieną esu pavadinęs ir kito pajūrio kurorto – Palangos – vardu. Tai vienos gražiausių vietų Lietuvoje, o man malonu pavadinti asteroidus jų garbei – ten dažnai važiuojame su šeima, grįžtame pailsėję, parsivežame daug gražių prisiminimų. Manau, kad tai ne tik gražios, bet ir Lietuvos gyventojams labai reikšmingos vietos. Taip pat kelis kitus asteroidus esu pavadinęs ir kitų Lietuvos kurortų vardais, pavyzdžiui, Birštonu, Druskininkais.
O kalbant apie upes, pagerbti Šventosios upę pasirinkau todėl, kad tai – ilgiausia vien Lietuvos teritorijoje tekanti upė. Tai jau trečias asteroidas, pavadintas Lietuvos upių vardais. Pirmieji du – Nemunas ir Neris, – pasakoja astronomas.
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (833362) Nida nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 3 kartus toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 5 metus ir 65 dienas (1889,56 paros). Asteroido orbitos elementai: a = 2,99 AV, e = 0,035, i = 10,1°, P = 1889,56 paros (5,17 m.). Nida vėl priartės prie Žemės 2027 m. rugpjūčio pabaigoje – mažiausias atstumas bus apie 298 mln. km. Tuo metu ji bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matoma vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Vandenio žvaigždyne, netoli opozicijos, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Asteroidas (431803) Šventoji nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 2,6 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 4 metus ir 102 dienas (1563,19 paros). Asteroido orbitos elementai: a = 2,64 AV, e = 0,137, i = 3,4°, P = 1563,19 paros (4,28 m.). 2027 m. sausio pabaigoje Šventoji vėl priartės prie Žemės – mažiausias atstumas bus apie 247 mln. km. Tuo metu ji bus maždaug 20-ojo ryškio ir opozicijos metu bus matoma Lietuvos danguje Vėžio žvaigždyne.