JAV kosmoso agentūros mokslininkai nustatė, kad krateris yra 18 metrų pločio ir mažiau nei 3 metrų gylio, remdamiesi jo metamo šešėlio ilgiu.
„Falcon 9“ pakilo 2025 m. sausį, gabendama įmonės „Firefly Aerospace“ mėnuleigį „Blue Ghost 1“ – tai privati misija, kurios metu buvo atliktas minkštas nusileidimas ant Mėnulio paviršiaus. Tai nebuvo pirmosios sudužimo vietos nuotraukos. Korėjos kosmoso agentūra rugpjūčio 6 d. paskelbė nuotraukas, kurias diena anksčiau užfiksavo zondas „Korea Pathfinder Lunar Orbiter“ (KPLO), dar žinomas kaip „Danuri“. Nuo 2009 m. veikiantis LRO kas dvi valandas apskrieja Mėnulį nuo ašigalio iki ašigalio, o Mėnulis sukasi po juo.
NASA pranešime teigiama, kad užfiksuoti nuotrauką buvo sudėtinga. Siekiant nufotografuoti konkrečią Mėnulio vietą, zondas turi palaukti, kol ta vieta taps matoma, o tam šiuo atveju prireikė šešių dienų. Be to, zondas turėjo būti pakreiptas taip, kad jo kamera būtų nukreipta į kraterį, jam skriejant 96 kilometrų aukštyje. Pasak NASA, kitas iššūkis buvo laikas: „Jei kamera būtų padariusi kadrą net ir 10 sekundžių per anksti ar per vėlai, taikinys nutoltų nuo centro per 10 mylių (16 kilometrų).“
Susiję straipsniai
Iš skirtingų kampų užfiksuotose nuotraukose išryškėja skirtingi bruožai, įskaitant ryškesnius ir tamsesnius ruožus aplink kraterį. NASA paaiškino, kad tamsesni ruožai yra „sudaryti iš paviršinių dulkių ir uolienų, kurias per ilgą laiką pakeitė Saulės vėjas, galaktiniai kosminiai spinduliai ir mikrometeoritų smūgiai“ ir kurios per susidūrimą buvo iškeltos iš pusės metro gylio. Ryškesni ruožai aplink kraterio kraštą yra nauja medžiaga, iškasta iš dar gilesnių sluoksnių.
Kraterio vietos paieškos buvo pasaulinė iniciatyva, kuri subūrė pirmaujančius ekspertus ir mėgėjus. NASA nurodė, kad jos arti Žemės esančių objektų tyrimų centras palaipsniui tikslino trajektoriją, kol nustatė smūgio vietą, kurią tuomet perdavė Korėjai. „Danuri“ komanda savo ruožtu nusiuntė savo koordinates NASA LRO komandai, kad padėtų patikslinti jos tolesnę vaizdų seką.