Be to, Deimo reljefe dominuoja viena didelė įduba prie pietų ašigalio, kurios kilmė kol kas nepaaiškinta. Dabar tyrėjai sumodeliavo šios įdubos susidarymą ir teigia, kad visas keistas Deimo savybes paaiškina vos vienas smūgis.
Tyrėjai skaitmeniniais modeliais įvertino, kokio smūgio reikėtų, kad susidarytų būtent tokia, kaip stebima, pietų ašigalio įduba. Paaiškėjo, kad trenktis galėjo maždaug 320 metrų skersmens kūnas, o smūgio kryptis turėjo būti stipriai įstriža.
Atsitrenkęs asteroidas palyginti nedidelis, todėl smūgis buvo „subkatastrofinis“, tai yra nepakankamas Deimui suardyti. Visgi palydovo paviršių smūgis performavo reikšmingai. Modeliai kiekybiškai atkūrė ne tik pačią įdubą, bet ir visą planetą gaubiantį regolito sluoksnį, ryškias juostas ir dalinai užpildytus kraterius.
Susiję straipsniai
Dar svarbesnės tyrimo išvados apie Deimo vidų: jo viršutiniai sluoksniai pasirodė esantys itin trapūs, o vidus – labai porėtas ir gerai sugeriantis smūgio energiją. Tokiomis savybėmis Deimas primena ne Mėnulio regolitą, o neseniai zondų aplankytus „nuolaužų krūvos“ tipo asteroidus – kūnus, sudarytus iš silpnai sukibusių akmenų.
Tai leidžia manyti, kad maži tamsūs palydovai ir asteroidai, nepaisant labai skirtingų individualių istorijų, gali pasiekti panašią fizinę būseną – porėtus grumstų telkinius. Šie rezultatai svarbūs ir būsimoms misijoms, tarp jų Japonijos MMX, kuri planuoja tirti abu Marso palydovus ir parvežti Fobo mėginių.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.