Klausimas, ar Venera kadaise turėjo vandenynų ir kada juos prarado, yra vienas svarbiausių planetų tyrėjams, mat jis susijęs ir su egzoplanetų tyrimais, ir su Žemės ateitimi. Juk Venera dydžiu ir mase labai primena mūsų planetą, taigi atradę tokio dydžio egzoplanetą, negalime lengvai pasakyti, ar ji labiau primena Žemę, ar Venerą.
Nors kai kurie mokslininkai teigia, kad Venera praeityje galėjo turėti didelių vandenynų, iki šiol šiai hipotezei neturėjome jokių tiesioginių įrodymų planetos paviršiuje. Dabar tyrėjai, iš naujo išanalizavę erdvėlaivio „Magellan“ radaro duomenis, teigia radę tokių ženklų, kurie rodo, kad Veneroje vandenynų galėjo būti prieš mažiau nei milijardą metų.
Pagrindinė užuomina – savitos daugiakampės žemumų struktūros. Daugelis jų yra kelių kilometrų pločio, o jų forma leidžia spręsti, kad jos susidarė džiūstant ir traukiantis jūrinio molio nuosėdoms, panašiai kaip džiūdamas purvas suskyla į daugiakampius. Tai leidžia manyti, kad tose vietose kadaise telkšojo vanduo, kuriame ir susidarė molis.
Susiję straipsniai
Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į kitus galimai jūrinės kilmės darinius. Vienas jų – ilgi vingiuoti grioviai, kurie primena povandeninius kanalus, susidarančius Žemėje jūros dugne. Kitas – raukšlėti kalnagūbriai, kurie gali žymėti druskos klodus, nusėdusius garuojant vandenynams.
Tyrėjai apskaičiavo, kad tokie sluoksniai turėtų būti bent 64 metrų storio, o greičiausiai gerokai storesni. Visų stuktūrų susidarymas turi ir bent vieną analogą Žemėje: prieš maždaug 5–6 milijonus metų Viduržemio jūra beveik visiškai išdžiūvo ir paliko storus druskos klodus, atidengė buvusius povandeninius kanalus ir leido suskilinėti dugną dengiančiam gruntui.
Tyrėjai pripažįsta, kad kiekvieną iš darinių galima paaiškinti ir kitaip, nei vandens poveikiu, tačiau argumentų visuma, jų nuomone, įtikinamai rodo, kad Venera kadaise galėjo turėti vandenynų beveik visame paviršiuje. Turint omeny, kad Veneros paviršius beveik visur yra ne senesnis, nei 800 milijonų metų, tikėtina, kad vanduo irgi egzistavo per šį laikotarpį, nes senesnių vandens telkinių įrodymai, jei jų kada ir buvo, jau pranykę.
Galutinį atsakymą turėtų pateikti netrukus į Venerą išskrisiančios misijos, tokios kaip NASA „VERITAS“ ir ESA „EnVision“. Tyrimo rezultatai publikuojami „Earth and Planetary Science Letters“.