Tuo tarpu teorinių modelių netrūksta. Populiariausi iš jų teigia, kad tamsiąją medžiagą sudaro vadinamosios silpnai sąveikaujančios masyvios dalelės (WIMP). Tokioms dalelėms susidūrus ir anihiliavus turėtų susidaryti gama spinduliai.
Jie greičiausią turėtų labai specifinę energiją, taigi gama spindulių spektre būtų matoma ryški linija. Toks signalas būtų beveik neginčijamas tamsiosios medžiagos įrodymas, nes joks žinomas astrofizikinis procesas negali sukurti tokios siauros ir energingos linijos.
Naujame tyrime pristatomi galimi tokios linijos pėdsakai ties maždaug 43 gigaelektronvoltų energija. Mokslininkai analizavo 15,5 metų NASA Fermi kosminio gama spindulių teleskopo duomenis, surinktus stebint 13 masyvių palyginus artimų galaktikų spiečių.
Susiję straipsniai
Galaktikų spiečiai yra didžiausi gravitaciškai surišti Visatos objektai ir kartu vietos, kur tamsiosios medžiagos telkiasi daugiausia, todėl jie laikomi perspektyviais taikiniais tokiai paieškai. Stipriausią signalą davė trys masyviausi spiečiai – Mergelės, Krosnies ir Gyvatnešio, – kuriuose tikimasi didžiausio anihiliacijos signalo.
Sudėjus jų duomenis, 43 gigaelektronvoltų gama linija pasirodė labai statistiškai reikšminga. Įtraukus dar 10 spiečių, signalas išliko, nors ir susilpnėjo, greičiausiai dėl prastesnės kokybės šių spiečių duomenų.
Vis dėlto tyrėjai atsargūs ir neteigia, kad tai yra vienareikšmis rezultatas. Įdomu ir tai, kad tokios linijos nematyti Galaktikos centre, kur tamsiosios medžiagos taip pat turėtų būti daug. Tai apsunkina paprasčiausią linijos paaiškinimą WIMP anihiliacija, bet kartu leidžia atmesti instrumento klaidą.
Taigi, jei signalas tikras, jam paaiškinti gali prireikti sudėtingesnio tamsiosios medžiagos modelio arba neįprasto astrofizikinio scenarijaus. Galutinį atsakymą turėtų pateikti būsimas gama teleskopas VLAST, gebėsiantis šį signalą patikimai patvirtinti arba paneigti jau per pirmuosius dvejus veiklos metus.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Physical Review Letters“.