Anglis-14, kaip ir kita anglis, kaupiasi gyvuose organizmuose, pavyzdžiui, medžiuose. Kiekviena medžio rievė fiksuoja tais metais buvusias atmosferos sąlygas, taigi daugelis rievių gali sukurti savotišką Saulės aktyvumo metraštį. Staigus anglies-14 šuolis konkrečioje rievėje išduotų tais metais įvykusią ypatingai galingą Saulės dalelių audrą.
Audrų istorija svarbi ne tik istoriškai, bet ir siekiant geriau prognozuoti Saulės aktyvumą ateityje. O tai, savo ruožtu, yra svarbu, nes Saulės žybsniai gali pakenkti mūsų astronautams, palydovams ir įvairiems kitiems prietaisams. Naujame tyrime mokslininkai pristato detalų, kasmetinį anglies-14 istorijos metraštį, apimantį pirmąjį tūkstantmetį – nuo 1 iki 970 metų.
Tyrėjai sujungė penkias naujai išmatuotas ir tris jau turimas medžių rievių sekas. Šiuos duomenis analizavo keliais metodais: modeliuodami anglies apytaką statistinį modeliavimą, Saulės ciklų išskaidymą ir ieškodami staigių anglies-14 šuolių. Taip jie nustatė kelis svarbius dėsningumus.
Pirma, per tūkstantmetį būta keturių ilgesnių sumažėjusio Saulės aktyvumo tarpsnių, kiekvienas jų panašus į XVII amžiuje buvusį Maunderio minimumą, kurio metu Saulės dėmių beveik nebuvo apie pusšimtį metų.
Antra, du kartus pasikartojo seka, kai įprastas 11 metų Saulės aktyvumo ciklas pirmiausia susilpnėja, o paskui vėl sustiprėja. Trečias, svarbiausias atradimas – keturios galimos galingos geomagnetinės audros: 14, 553, 675 ir 954 metais. 954 metų įvykis buvo žinomas jau seniau kaip vienas didžiausių, o kiti trys yra nauji arba silpnesni kandidatai, kuriuos reikės patvirtinti papildomais matavimais iš kitų pasaulio vietų.
Šios žinios padeda įvertinti, kaip dažnai įvyksta ekstremalios Saulės audros, taigi ir prognozuoti jų tikimybę ateityje. Kuo ilgesnį ir tikslesnį tokių įvykių metraštį pavyks sudaryti, tuo lengviau ir patikimiau galėsime nuspėti, kokio dydžio Saulės audrų verta tikėtis ateityje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Communications Earth & Environment“.