Patvirtinta: atrasta jauniausia Visatos planeta

2026 m. rugsėjo 25 d. 10:42
Planetos formuojasi iš dujų ir dulkių disko, kuris atsiranda formuojantis pačiai žvaigždei. Ankstyviausią planetos gimimo stadiją stebėti itin sunku, nes pradžioje ją supa tankios dulkės. Iš daugiau nei 6 000 patvirtintų egzoplanetų didžioji dalis aptiktos tranzitų metodu, kuris veikia tik tada, kai planeta praskrieja prieš savo žvaigždę. Jis veikia tik sistemose, kur protoplanetinis diskas išsisklaidęs, todėl tipinė žinoma egzoplaneta yra šimtų milijonų ar milijardų metų amžiaus.
Daugiau nuotraukų (1)
Taigi, planetų formavimosi modeliai daugiausia remiasi tik teorija ir netiesioginiais planetų egzistavimo požymiais jaunų žvaigždžių diskuose, pavyzdžiui atvertais dulkių pasiskirstymo tarpais. Dabar tyrėjai tiesiogiai užfiksavo planetą, kuriai mažiau nei milijonas metų. Tai – jauniausias kada nors aptiktas toks objektas.
Planeta Elias 2–24 b skrieja aplink žvaigždę maždaug 120 parsekų atstumu, vis dar giliai savo gimtajame dulkių bei dujų diske. Jos tyrimų istorija prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai ALMA stebėjimai atskleidė tarpą šios jaunos žvaigždės diske, o ESO Labai didelis teleskopas šiame tarpe pastebėjo blausų šviesos tašką.
Buvo ginčijamasi, ar tai gali būti planeta, nes pagal modelius prie tokios jaunos, vis milijono metų amžiaus, žvaigždės atsivėrusiame tarpe planeta negalėjo spėti užaugti. Teorija prognozuoja, kad Jupiterio dydžio planetai susiformuoti Jupiterio atstumu prireikia apie 5 milijonų metų, o toliau – dar ilgiau. Tačiau šis taškelis buvo net 55 kartus toliau nuo savo žvaigždės nei Žemė nuo Saulės, arba dešimt kartų toliau, nei Jupiteris.
Naujojo tyrimo autoriai peržiūrėjo Keck observatorijos archyvą ir rado tą patį taškelį 2018 bei 2020 metų stebėjimuose. Jie buvo atlikti pasinaudojus koronagrafu – instrumentu, uždengiančiu žvaigždės šviesą. Sujungę stebėjimus ir išanalizavę objekto judėjimą, jie įsitikino, kad šis elgiasi kaip planeta, o ne kaip vaizdo defektas ar foninė žvaigždė.
Planeta maždaug 2–4 kartus masyvesnė už Jupiterį ir tikrai skrieja disko tarpe – kaip tik ten, kur ir turėtų būti, jei tarpas atsiranda dėl jos pačios gravitacijos. Tai patvirtina planetų-milžinių formavimosi teoriją, vadinamą gravitaciniu nestabilumu, pagal kurią tokios planetos gali užgimti labai greitai.
Iš kitos pusės, atradimas rodo, kad net ir geriausi modeliai vis dar praleidžia kažkokius svarbius procesus, nes negali paaiškinti tokios greito formavimosi tokiu dideliu nuotoliu. Nauji stebėjimai, pavyzdžiui su Roman teleskopu, papildys mūsų žinias apie šią ir kitas jaunas egzoplanetas ir padės patikrinti modelius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.