Šios medžiagos pėdsakai matomi nykštukės atmosferoje, ir pagal jų cheminę sudėtį galima spręsti apie suardytus kūnus. Paprastai ten vyrauja uolienas sudarantys elementai, pirmiausia silicis ir geležis, o bendrai sandara primena Saulės sistemos kūnus. Tačiau teoriškai galimi ir kitokie variantas, pavyzdžiui antrosios kartos planetos. Tai planetos, kurios susiformavo iš medžiagos, kurią žvaigždė išmetė prieš mirdama mirdama. Tokių planetų įtariama esant aplink pulsarus, bet aplink kur kas dažnesnes baltąsias nykštukes jų nebuvo rasta.
Dabar astronomai aptiko pirmąją tokią kandidatę. Baltosios nykštukės HS 0209+0832 atmosfera pasirodė neįprastai praturtinta už geležį sunkesniais elementais – cinku, variu ir ypač niobiu, kurio ten tūkstantį kartų daugiau nei Saulėje. Tai apskritai pirmas kartas, kai niobis aptiktas baltojoje nykštukėje.
Kartu ten beveik nėra įprastų uolienų elementų – silicio ir geležies. Toks derinys yra vadinamojo s proceso, arba lėto neutronų pagavimo, pasekmė. S procesas vyksta senstančios žvaigždės raudonoios milžinės stadijoje, tad pirmosios kartos planeta tokia chemine sudėtimi pasižymėti negalėtų.
Susiję straipsniai
Tyrėjų manymu, nykštukė maitinasi iš garuojančios dujų milžinės, susiformavusios diske, kurį sudarė pačios žvaigždės išmesta medžiaga. Tokį diską sudaryti nelengva, pavienė žvaigždė medžiagą išmeta beveik simetriškai, todėl ji turėtų išsisklaidyti.
Greičiausiai padėjo žvaigždė palydovė, kuri dalį išsviestų dujų sugrąžino į orbitą; tai paaiškintų, kodėl antrosios kartos planetos tokios retos. TESS palydovo duomenys atskleidė silpną, 0,12 proc. žvaigždės šviesio svyravimą 4,4 paros periodu – tai atitinka potvyniškai prirakintą Jupiterio dydžio dujų milžinę glaudžioje orbitoje.
Jos atmosferos išorinius sluoksnius nuplėšia intensyvi spinduliuotė, o dalis pabėgusios medžiagos krenta ant nykštukės. Atradimas rodo, kad arti baltųjų nykštukių planetos gali formuotis ir pasibaigus pagrindinės sekos stadijai, ir siūlo būdą ieškoti kitų tokių „atgimusių“ pasaulių – pagal sunkiuosius cheminius elementus, matomus žvaigždės spektre.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.