Numatoma, kad „Artemis III“ 2027 metais dar nenusileis Mėnulyje. Vietoje to keturi astronautai keliaus į Žemės orbitą, kur turėtų būti išbandomas prisijungimas prie komercinių nusileidimo aparatų ir kitos sudėtingai misijai būtinos sistemos. Būsimas nusileidimas perkeltas į „Artemis IV“ etapą.
Spalio 23 agentūros vadovas Jaredas Isaacmanas nurodė, kad tikslas – pagreitinti pasirengimą, tačiau kartu prieš siunčiant žmones į Mėnulio paviršių išbandyti kritines technologijas.
Pagal atnaujintą planą „Artemis IV“ įgula į Mėnulio orbitą keliaus erdvėlaiviu „Orion“. Tada dalis astronautų persės į komercinį nusileidimo aparatą. NASA nurodo, kad konkretaus aparato pasirinkimas priklausys nuo jo techninės parengties. Projekte dalyvauja bendrovės „SpaceX“ ir „Blue Origin“, kurios kuria skirtingas nusileidimo sistemas.
Susiję straipsniai
Misijos planų pokytis taip pat keičia būsimų astronautų pasirengimą. Skrydis Žemės orbitoje pareikalaus kitokio pratybų scenarijaus nei nusileidimas Mėnulyje, tačiau jo metu įgula galės tikrinti kritinius susijungimo ir ryšio veiksmus. Kiekvienas toks bandymas suteiks inžinieriams informacijos, kurios negalima iki galo pakeisti kompiuteriniu modeliavimu. Galutinis tikslas – sumažinti nežinomų problemų tikimybę prieš gerokai sudėtingesnę ekspediciją.
2027-ieji taps svarbia bandymų stotele
Bandymų Žemės orbitoje tikslas – sumažinti riziką dar iki to laiko, kai astronautai atsidurs toli nuo mūsų planetos. Erdvėlaivių susijungimas, įgulų perėjimas ir gyvybės palaikymo sistemų suderinamumas turi veikti ypač patikimai. Nors tokie bandymai gali pasirodyti mažiau įspūdingi už skrydį į Mėnulį, būtent jie gali lemti galutinės misijos saugumą.
NASA taip pat akcentuoja pasirengimą ilgiau veikti Mėnulio pietų ašigalio regione. Ten mokslininkus domina galimas vandens ledas, sudėtingos apšvietimo sąlygos ir vietovės, kurias būtų galima naudoti būsimiems tyrimams. Tokios ekspedicijos turėtų padėti planuoti ilgalaikį žmonių buvimą Mėnulyje.
Vis dėlto planuojama 2028 metų pradžios data yra tikslas, o ne garantuotas paleidimo laikas. Kosminėms misijoms įtaką daro inžineriniai bandymai, saugos sertifikavimas, orai paleidimo metu ir tiekimo grandinių problemos. NASA pabrėžia, kad nusileidimo aparato parengtis bus vienas svarbiausių veiksnių.
Planuojama Mėnulio pietų ašigalio ekspedicija kelia ir papildomų techninių iššūkių. Kai kuriose vietovėse Saulė pakyla labai žemai virš horizonto, o nuolatinis šešėlis sudaro sudėtingas temperatūros ir energijos tiekimo sąlygas. Astronautams teks dirbti aplinkoje, kur ribotos galimybės greitai grįžti į pagalbą teikiančią stotį. Dėl to kritiškai svarbūs kostiumai, mobilumo priemonės ir ryšys. NASA taip pat planuoja iš anksto pristatyti dalį mokslinės įrangos bei transporto priemonių. Jei kuri nors iš jų nebus paruošta, misijos tikslus gali tekti koreguoti net nepakeitus pačios paleidimo datos. Tokia priklausomybių grandinė paaiškina, kodėl kosminių programų tvarkaraščiai reguliariai tikslinami ir kodėl bet kokį paskelbtą tikslą svarbu skirti nuo jau užtikrinto rezultato.
Kuo naujasis planas skirsis nuo „Apollo“
XX amžiaus „Apollo“ programa daugiausia buvo orientuota į ekspedicijas, įrodžiusias, kad žmonės gali pasiekti Mėnulį ir grįžti. „Artemis“ siekia platesnio tikslo – palaipsniui kurti infrastruktūrą, leidžiančią ilgesnį laiką dirbti toliau nuo Žemės. Šiame modelyje svarbus vaidmuo tenka komercinėms įmonėms.
NASA taip pat nori, kad būsimi nusileidimai Mėnulyje vyktų dažniau nei istorinių „Apollo“ misijų laikais. Tačiau tokiam tempui reikia patikimų raketų, erdvėlaivių, kostiumų, ryšio sistemų ir Mėnulio paviršiaus įrangos. Vienas sėkmingas nusileidimas savaime dar nesukurs nuolatinės bazės.
Artimiausius dvejus metus programa bus vertinama pagal tai, ar iš tiesų pavyksta užbaigti sistemų bandymus ir pasirengti saugiam skrydžiui. Jei numatyti etapai bus sėkmingi, 2028 metais žmonės pirmą kartą po daugiau kaip pusės amžiaus vėl galėtų vaikščioti Mėnulio paviršiumi.