Pasak oficialaus EKA pranešimo, palydovas spalio 6 d. išplaukė iš Bordo Prancūzijoje krovininiu laivu „Canopée“ ir spalio 16 d. atvyko į Kurū. Per gabenimą buvo palaikomos stabilios laikymo sąlygos: sausas, azotu apsaugotas konteineris ir maždaug 22 °C temperatūra, būtina jautriai elektronikai.
Didžiulis meteorologinis palydovas iš esmės yra savarankiškai veikianti laboratorija. Jo prietaisai turi būti tiksliai sukalibruoti, o elektros energijos, šiluminės kontrolės, ryšio ir valdymo sistemos privalo veikti kaip vienas organizmas. Skirtingai nei laboratorijoje ant Žemės, orbitoje sugedusiam komponentui dažniausiai neįmanoma paprastai atsiųsti mechaniko. Todėl prieš startą atliekami mechaniniai, elektriniai ir aplinkos bandymai. Net perkėlus aparatą iš transportavimo konteinerio inžinieriai turi įsitikinti, kad ilga kelionė nepakeitė jautrių jutiklių būsenos.
Antrosios kartos „MetOp“ programa kuriama kaip ilgalaikė Europos meteorologinių stebėjimų sistema. Pirmasis A tipo palydovas jau buvo paleistas 2025 metais, B tipo aparatas papildys jo instrumentus. Skirtingų jutiklių duomenys padės modeliuoti atmosferos temperatūrą, debesuotumą, vėjus ir kritulius. Tokios informacijos ypač reikia virš vandenynų, kur sausumos meteorologinių stočių tinklas retas. Palydoviniai duomenys taip pat svarbūs norint atskirti trumpalaikius oro svyravimus nuo ilgesnio laikotarpio klimato tendencijų.
Susiję straipsniai
„MetOp“ šeimos palydovai yra Europos meteorologinių stebėjimų infrastruktūros dalis. Kosmose renkami atmosferos matavimai padeda meteorologams geriau suprasti debesų, vandens garų, temperatūros ir kitų reiškinių pasiskirstymą. Tokie duomenys nėra tiesiog gražios Žemės nuotraukos: jie tiekiami į skaitmeninius orų prognozių modelius, kuriuose skaičiuojama, kaip atmosfera keisis artimiausiomis valandomis ir dienomis.