Grįždamas į Žemės atmosferą atlaikęs itin aukštą temperatūrą, erdvėlaivis „Starship“ išniro iš debesų ir lėtai leidosi virš kosmodromo „Starbase“, kol virš antrosios paleidimo aikštelės sklandžiai pateko tarp mechaninių „lazdelių“ – specialių gaudymo svirčių.
Šis pasiekimas tapo svarbiu etapu kosmoso pramonei dešimtmečius dedant pastangas sukurti visiškai daugkartinio naudojimo raketų sistemas. Tokia technologija galėtų gerokai sumažinti misijų išlaidas ir sudaryti sąlygas tokias raketas leisti dažniau.
„Tai buvo kosminių skrydžių Šventasis Gralis – skrieti žemyn per ugnį ir ore patekti į plieninių konstrukcijų gniaužtus. Mes pagavome „Starship“, ir dabar viskas keičiasi“, – sakė bendrovės „SpaceX“ atstovas Danas Huotas.
E. Muskas įsirašė į istoriją: jo turtas viršijo trilijono dolerių ribą
Erdvėlaiviui pasirodžius, Meksikos įlankos paplūdimyje netoli kosmodromo „Starbase“ susirinkusi minia pratrūko džiaugsmingais šūksniais. Per oficialią bendrovės „SpaceX“ tiesioginę transliaciją įtemptą paskutinį nusileidimo etapą lydėjo 1977 m. išpopuliarėjusi švelniojo roko daina „Baby Come Back“.
Tai buvo 15-asis didžiausios ir galingiausios pasaulyje raketų sistemos bandomasis skrydis.
Susiję straipsniai
Per 22 valandas trukusį skrydį erdvėlaivis „Starship“, kurio vardu buvo pavadinta ir visa raketų sistema, 14 kartų apskriejo Žemę ir į orbitą iškėlė 26 E. Musko palydovinio interneto tinklo „Starlink“ palydovus.
Iki šiol „SpaceX“ buvo tris kartus sėkmingai pagavusi grįžtančias pirmąsias raketų pakopas. Tačiau erdvėlaivį „Starship“ pagauti buvo gerokai sudėtingiau, nes erdvėlaivis leidosi iš daug didesnio aukščio ir gerokai didesniu greičiu nei raketų pakopos.
E. Muskas pasveikino bendrovės „SpaceX“ komandą ir paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti tarp gaudymo svirčių kabantis erdvėlaivis. Pasak jo, jis „atrodo puikiai!“
Strateginių ir tarptautinių studijų centro kosmoso technologijų ekspertas Claytonas Swope'as misiją pavadino „didžiuliu technologiniu pasiekimu, įrodančiu, kad visiškai daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Starship“ koncepcija gali sėkmingai veikti“.
„Pažiūrėsime, kaip greitai jiems pavyks tai pakartoti“, – pridūrė jis.
Analitikė Kathleen Curlee teigiamai įvertino šį pasiekimą, tačiau pažymėjo, kad dar priešaky laukia daug darbo.
„SpaceX“ reikia daug kartų pakartoti šį pasiekimą, kad įrodytų gebėjimą (...) vykdyti misijas su jautriais kroviniais“, – sakė Džordžtauno universiteto Saugumo ir naujųjų technologijų centro analitikė K. Curlee.
Sudėtingas grįžimo manevras
Vyresnysis bendrovės „SpaceX“ inžinierius Larsas Blackmore'as sakė, kad „Starship“ grįžimo trajektorija buvo kruopščiai suplanuota taip, kad skrisdamas virš žemyno erdvėlaivis išvengtų tankiai apgyvendintų vietovių.
„Starship“ skrido virš retai apgyvendintų dykumų teritorijų, manevravo virš miestelių, o paskutiniame nusileidimo etape atliko „didžiulį lankinį manevrą“ – apskriejo Teksaso Rio Grandės slėnio miestus ir prie nusileidimo vietos priartėjo iš rytų.
Kai kurios erdvėlaivio „Starship“ versijos skirtos interneto palydovams ir duomenų centrams iškelti į orbitą, o kitos bus pritaikytos skraidinti žmones į Mėnulį ir Marsą.
JAV kosmoso agentūra NASA planuoja naudoti erdvėlaivį „Starship“ kaip Mėnulio nusileidimo aparatą vykdant programos „Artemis“ misiją. Šeštadienį NASA vadovas Jaredas Isaacmanas erdvėlaivio sugrąžinimą pavadino „beveik magišku“.
„Kasdien vis daugiau žmonių tuo patiki (...) ir žengia dar vieną žingsnį (arčiau Mėnulio)“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis.
E. Muskas erdvėlaivį „Starship“ įsivaizduoja kaip pagrindinę greitai pakartotiniams skrydžiams parengiamą raketų sistemą. Jo tikslas – sudaryti sąlygas raketas leisti kas valandą, į kosmosą gabenant interneto palydovus, duomenų centrus ir kitus krovinius.
Iššūkis – papildyti degalus
Turtingiausias pasaulio žmogus E. Muskas kosmoso pramonę jau pakeitė iš dalies daugkartinio naudojimo raketomis „Falcon“, kurios reguliariai kelia palydovus ir gabena astronautus į Tarptautinę kosminę stotį.
Tačiau, bendrovei „SpaceX“ susiduriant su naujais inžineriniais iššūkiais, erdvėlaivio „Starship“ projekto įgyvendinimas vis vėluoja. Vienas iš tokių iššūkių – vis dar neišspręsta degalų perpylimo į erdvėlaivį orbitoje problema. Ši technologija būtina skrydžiams į Mėnulį ar Marsą.
Bendrovei taip pat reikės toliau tobulinti pirmąją raketos pakopą „Super Heavy“, kuri penktadienį leisdamasi susidūrė su technine problema ir dėl to buvo nukreipta į Meksikos įlanką. Ją taip pat buvo numatyta pagauti mechaninėmis svirtimis.
Po birželį įvykusio ir daug dėmesio sulaukusio pirminio viešo akcijų siūlymo, per kurį „SpaceX“ pritraukė apie 85,7 mlrd. JAV dolerių, bendrovė daug investuoja į gamybos ir raketų paleidimo pajėgumus.
Penktadienį žurnalistams lankantis bendrovės „SpaceX“ gamykloje „Starbase“, kurios plotas siekia 93 tūkst. kvadratinių metrų, bendrovės atstovai sakė dabar galintys kas dvi savaites pagaminti po vieną erdvėlaivį, o kas keturias savaites – po vieną raketos pirmąją pakopą.