Atsakymą gali duoti izotopai – to paties elemento atmainos su skirtingu neutronų skaičiumi. Jų santykiai išduoda, iš kokių cheminių atsargų ir kokiais procesais susiformavo molekulė. Paprastai matuojama vidutinė visos molekulės izotopinė sudėtis, tačiau taip galima prarasti daug informacijos.
Dabar geochemikai išmatavo atskirų anglies atomų izotopus molekulių viduje. Analizei jie pasirinko beta alaniną – vieną gausiausių meteorituose randamų aminorūgščių, nors ji ir nėra tarp 20-ies baltymus sudarančiųjų. Jie analizavo NASA misijos „OSIRIS-REx“ 2023 metais parskraidintus asteroido Bennu mėginius, kurių neužteršė Žemės medžiaga – ir 1969 metais nukritusį Murchisono meteoritą.
Specialūs prietaisai leido išmatuoti izotopus labai mažuose mėginiuose ir atskirai įvertinti skirtingų anglies atomų sudėtį molekulėje. Abiejuose mėginiuose vienas iš trijų anglies atomų, randamas beta alanino molekulės karboksilo grupėje, pasirodė dažnai praturtintas sunkiuoju anglies izotopu, o kiti du dažniausiai buvo nuskurdinti.
Susiję straipsniai
Bennu mėginyje šis skirtumas toks didelis, kad pasak tyrėjų, tai didžiausia kada nors užfiksuota izotopinė anomalija kosminėje organinėje molekulėje. Tokių skirtumų išlikimas rodo, kad šios molekulės yra pirmapradės, galbūt susiformavusios dar prieš atsirandant Žemei. Įdomu, kad vidutinė abiejų mėginių anglies izotopinė sudėtis beveik vienoda, tačiau ryškūs anglies izotopų skirtumai pamatomi būtent nagrinėjant specifinėse pozicijose esančių atomų vertes.
Taip pat pastebėti panašiai ryškūs azoto izotopiniai skirtumai. Panaši izotopų struktūra rodo, kad beta alaninas abiem atvejais susiformavo tuo pačiu cheminiu keliu. Tačiau skirtingos vertės sunkiai paaiškinamos vėlesniais, po formavimosi nutikusiais, procesais pačiuose asteroiduose, taigi molekulės greičiausiai susidarė skirtingose protoplanetinio disko vietose, iš skirtingų pradinių medžiagų atsargų.
Tai rodo, kad gyvybei svarbios molekulės galėjo formuotis įvairesnėse aplinkose, nei manyta. Toliau tyrėjai ketina išsiaiškinti, kaip kosminė aplinka, pavyzdžiui, sąlytis su vandeniu, gali pakeisti izotopų išsidėstymą molekulėse. Tyrimo rezultatai publikuojami „Communications Earth & Environment“.




