Kūrybinėmis dirbtuvėmis virtusioje pagrindinėje uostamiesčio aikštėje penkias dienas triūsė keturi Lietuvos skulptoriai – Albertas Danilevičius, Kęstutis Musteikis, Algirdas Bosas ir Jurgis Malinauskas. Visi jie jau turi patirties meną kurti iš ledo – vieni skaptavo skulptūras Lietuvoje, kiti – ir užsienio šalyse.
Aplinkui nuolat sukiojosi ir kūrybos procesą stebėjo klaipėdiečiai. Ir jie, ir skulptorių simpoziumo dalyviai apgailestavo dėl vienintelio dalyko – itin šilto oro. Dėl jo iki skulptūros atidarymo akimirkos įspūdingas kūrinys šiek tiek aptirpo. Liūdniausia, kad dėl šilto oro juo džiaugtis ilgai neteks.
53 didžiuliai gabalai ledo per didžiuosius šalčius buvo išpjauti iš vieno Klaipėdos rajono ežero. Iki kūrybinio simpoziumo pradžios jis buvo saugomas vienos uosto bendrovės šaldytuvuose.
Vakar stropiai išmatuoti visi ledo vėtrungės parametrai: jos aukštis 3,86 metro, ilgis 8,16 metro ir plotis 1,9 metro.
Kažkada vėtrungėmis savo laivus puošdavo senieji Kuršių nerijos gyventojai. Atidžiai jas apžiūrėjęs galėdavai daug sužinoti apie jo savininką – kuo užsiima šeima, kiek turi vaikų ir kitų turtų.
Ant klaipėdietiškos vėtrungės šonų taip pat iškalta nemažai uostamiesčiui svarbių ženklų: laivas, dramos teatras, kiti istoriniai pastatai. Yra ir užrašas „Klaipėda“. Pačiame viršuje – miesto herbas. Ši rekordinio dydžio skulptūra skirta Klaipėdoje šįmet paskelbtiems vėtrungių metams paminėti. Projektą koordinavusios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys mano, kad netikėtai šiltas vasaris pirminei projekto idėjai suteikė naujų atspalvių. Ledinė vėtrungė primena ne tik kilnų tikslą gaivinti pamirštus pamario simbolius. Sparčiai tirpdama ji atkreips dėmesį į nykstančius ar jau prarastus kultūros paveldo objektus, užmarštin nueinančias tradicijas ir netgi šiltėjančio klimato problemą.
