„Juk nevešiu paveikslų į Balbieriškį“, - juokėsi 51 metų dailininkas, daugeliui žinomas tiesiog kaip Šlipas iš roko grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“.
Šių metų Niujorko „Artexpo“ - vienu metu vykstančių trijų atskirų ekspozicijų junginys. Pagrindinėje parodoje meno galerijos iš viso pasaulio tradiciškai pristato iškiliausius savo menininkus.
Antroji mugės dalis, pavadinta „Solo“, - nepriklausomų menininkų personalinių parodų karalystė. O trečioji reklamuoja dailininkus, galerininkus ir kolekcininkus aptarnaujančių verslininkų paslaugas.
Svarbiausia - naujos pažintys
A.Šlipavičiaus darbus bus galima pamatyti „Solo“ parodoje. Joje stendus įsirengs tie menininkai, kurie nori pristatyti savo kūrinius be tarpininkų.
Nemažai jų dar neturi sutarčių su rimtomis galerijomis, tačiau daugėja ir tokių, kurie tiesiog nenori naudotis galerininkų paslaugomis ir stebėti, kaip jie pelnosi kūrėjų sąskaita.
Kaip ir pagrindinėje Niujorko „Artexpo“ dalyje, „Solo“ meno mugėje gali dalyvauti tik specialiai atrinkti menininkai. Viešai
skelbiami atrankos komisijos kriterijai - meistriškumas, naujumas, įdomumas ir kūrybiškumas.
A.Šlipavičius neslėpė pasididžiavimo, kad Niujorke buvo pastebėtas tarp 10 tūkst. kūrėjų, pretenduojančių patekti į šią mugę.
„Kiekviena išvyka, paroda ar menininkų simpoziumas - galimybė užmegzti naujų pažinčių. Sutikti menotyrininkai pakviečia į kitus renginius, supažindina su potencialiais pirkėjais.
Iš menininkų galiu pasimokyti. Pavyzdžiui, pernai ikonų meistras iš Ukrainos atskleidė man nemažai savo technikos paslapčių“, - dailininkas dėstė priežastis, kurios priverčia jį atsitraukti nuo molberto.
Kadangi Niujorkas laikomas šiuolaikinio meno sostine, A.Šlipavičius tikisi, jog ten sutiks itin daug menu besidominčių žmonių. „Jei nupirks visus darbus, kai grįšiu - puotausim“, - žadėjo menininkas.
Jis sakė niekuomet nebandantis spėlioti, kas nutiks ateityje. Mat dažniausiai nežino net to, kaip baigsis ši diena. Jei Vilniuje
tvarkydamas reikalus susitiks smagią kompaniją, tai namo į Rudaminą teks parvažiuoti taksi.
Paveikslus tapo sodyboje
Vilniuje užaugęs ir vilniečiu iki šiol save laikantis menininkas jau senokai gyvena visai šalia sostinės esančioje Rudaminoje. O
trijų-penkių metrų aukščio paveikslus tapo sodyboje prie Žaliųjų ežerų.
Rudaminoje A.Šlipavičius atsidūrė dar sovietmečiu, kai stengėsi kokiu nors būdu išsisukti nuo tarnybos sovietų armijoje. Įsidarbino dailės ir darbų mokytoju, kartu su kolegomis pasistatė butą. Tačiau valdišką duoną valgė tik 11 metų.
Dabar menininkas pragyvena iš savo kūrybos, nes jo paveikslai neužsiguli dirbtuvėje. Nors yra vadinamas bohemos žmogumi, tapytojas atskleidžia, kad jau tris dešimtmečius myli vieną vienintelę moterį - savo žmoną Arą. Pora augina tris sūnus - Ąžuolą, Perkūną ir Vėją.
Naujausias dailininko tapybos ciklas, kurio darbai bus pristatomi ir Niujorko mugėje, - taip pat apie meilę. A.Šlipavičius sakė sumanęs jį kaip dovaną savo žmonai. „Pamaniau, kad bus labai įdomus mano meilės įrodymas“, - ciklo pradžią prisiminė tapytojas.
Tačiau vos pradėjęs dirbti menininkas pastebėjo, kad meilė - neišsemiama tema. Šalia moters ir vyro meilės paveiksluose atsirado ir meilės tėvynei motyvas. O kartu - ir pats didžiausias A.Šlipavičiaus darbas. Tai šešių su puse metro aukščio paveikslas-kryžius, skirtas lietuvių pergalės Žalgirio mūšyje jubiliejui.
Nekonkuruoja su Š.Sauka
Pasakodamas apie savo paveikslus dailininkas prisiminė, kad kūrybinio kelio pradžioje menotyrininkai jam siūlė tapyti kitaip.
„Man sakė, kad dirbdamas siurrealistiškai visuomet būsiu lyginamas su tapytoju Šarūnu Sauka. Tačiau kai pats Šarūnas vieną kartą užsuko į mano parodą, tai jo nuomonė buvo tokia pat kaip ir mano: mūsų darbai - visiškai nepanašūs“, - prisiminė A.Šlipavičius.
Įdomu, kad kalbėdamas apie tapybą Artūras vengia lyginti ją su savo muzikine kūryba. Nors grupė „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ dar gyvuoja ir rengia koncertus, tapytojas įsitikinęs, jog muziko įvaizdis jam ne tik padeda, bet ir kenkia.
„Dailininkų kompanijoje mane kas nors visuomet pavadina muziku, ir dažniausiai tai nuskamba gana ironiškai. Tarsi būčiau koks savamokslis, atsitiktinai užklydęs į vaizduojamojo meno pasaulį. Bet pirmiausia aš esu profesionalus dailininkas. Jei jau kalbame apie meilę, galiu pasakyti, kad tapyba - pirmoji mano meilė“, - karščiuodamasis kalbėjo A.Šlipavičius.
Rėmėjus sužavi užmojais
Paklaustas, kodėl pastaraisiais metais jo paveikslų formatai vis didėja, tapytojas atsakė paprastai: „Nežinau.“ Matyt, atėjo didelių formatų metas.
Paaiškėjus, kad tokio dydžio darbams sunku rasti vietą ne tik galerijose, bet ir lietuvių namuose, A.Šlipavičius pradėjo dairytis už Atlanto.
Oficialus pakvietimas į Niujorko mugę lietuvių dailininką pasiekė vos prieš mėnesį, todėl jis nebesuspėjo pateikti projekto kultūrą remiančių fondų paramai gauti. Teko skubiai ieškoti rėmėjų, kurie padėtų ne tik pačiam menininkui, bet ir jo didžiuliams paveikslams patekti į JAV.
„Yra žmonių, kurie puikiai supranta, kad Niujorke atstovausiu ne tik sau pačiam, bet ir savo šaliai. Lietuvos vardas bus didelėmis raidėmis užrašytas ant mano stendo sienos. Neseniai verslininkas, į kurį kreipiausi paramos, tiesiog atnešė tris tūkstančius JAV dolerių ir padėjo ant stalo“, - dosniu rėmėjo mostu džiaugėsi tapytojas.
Išsipildė ir nerealios svajonės
Vaikystėje svajojęs tapti garsiu menininku A.Šlipavičius-Šlipas meno pasaulyje pirmiausia išgarsėjo kaip muzikas, kartu su savo vaikystės draugu kino režisieriumi A.Barysu-Baru 1987 m. įkūręs avangardinės muzikos grupę „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“.
Būdamas berniūkštis Artūras svajojo turėti motociklą. Šiandien juodas 60 senumo motociklas stovi jo garaže. Jį įsigijo prieš 15 metų ir, kol neturėjo garažo, laikė motociklą savo bute.
Antrąjį - raudoną motociklą su lopšiu jis išmainė į savo paveikslą su meno mėgėju, lenktynininku J.Šiaudkuliu.
Dar sovietmečiu vartydamas automobilių žurnalą menininkas susižavėjo sportiniu „Jaguar“. Įsigeidė būtinai kada nors įsigyti tokį, nors suprato, kad toks noras - nerealus. Dabar jau išsipildė ir ši svajonė.
Kol kas neįgyvendintas tik vienas kūrėjo troškimas - turėti nuosavą meno galeriją.