Jauni menininkai neįprastai nudažys sostinės „Kiaušinį“

Sumanę nudažyti apšiurusią skulptūrą Vilniaus senamiesčio skvere du jauni teisininkai Elena Vėgėlytė ir Mindaugas Sujeta manė, kad susidurs su begale kliūčių. Bet pasirodė, kad ne – tereikia imti ir daryti.

Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Dumalakas

2014-03-29 05:00, atnaujinta 2018-02-15 00:54

Kasdien einant pro skulptūrą „Kiaušinis“ prie Pylimo, Šv.Stepono ir Raugyklos gatvių sankirtos bendraamžius 28 metų E.Vėgėlytę ir M.Sujetą kankindavo klausimas – ar ilgai ji išsilaikys?

„Pagalvojome, kad turime mažiau tikėtis iš kitų ir daugiau daryti patys, todėl nusprendėme patys inicijuoti skulptūros atnaujinimo darbus“, – pasakojo vilniečiai.

Griebęsi iniciatyvos jie įsitikino, kad tai nėra labai sunku.

Tad padedant menininkams „Kiaušinis“ vėl taps šio rajono puošmena.

Anot E.Vėgėlytės ir M.Sujetos, taip kiekvienas sostinės gyventojas galėtų prisidėti prie miesto veido kūrimo.

Tiesa, atnaujinti „Kiaušinį“ pasiryžę jauni vilniečiai jau sulaukė užuominų, kad gal ne už dyką jie griebėsi iniciatyvos.

Kiti klausė – o gal ir visą skverą suremontuosite, namų fasadus nudažysite?

Girdėdami tokius pareiškimus E.Vėgėlytė ir M.Sujeta numoja ranka – tai įprasta ne tiktai Vilniuje.

– Gal atnaujinti „Kiaušinį“ ėmėtės dėl to, kad šiai vietai jaučiate panašių sentimentų kaip meras Artūras Zuokas, kuris Bernardinų sodui padovanojo suolą, nes toje vietoje susipažino su būsimąja žmona? – paklausė E.Vėgėlytės ir M.Sujetos „Sostinė“.

M.S.: Prisipažinsiu: didelių sentimentų šiam skverui nejaučiu, nes nesu tikras vilnietis – atvažiavau į sostinę iš Lazdijų.

Tačiau Vilniuje gyvenu jau daug metų ir tikiuosi, kad dar ilgai čia gyvensiu.

Dažnai galvoju, kaip atrodys miestas, kuriame gyvenu, tarkim, po dešimt metų, todėl ir ėmiausi šio darbo.

E.V.: Aš esu iš Klaipėdos, todėl taip pat negalėčiau kalbėti apie sentimentus Vilniui. Tačiau jaučiu kitokius sentimentus – kūrybai, menui, erdvėms.

„Kiaušinis“ panašus į tautodailės kūrinį, o šiame skvere norėtųsi ir šiuolaikinio meno, eksperimentų. Norėtųsi, kad jis būtų ryški, šiuolaikiška, jaunatviška šio rajono puošmena.

Turime įvairių minčių, kaip jis turėtų atrodyti.

Norėtume pademonstruoti, kad gatvės menas yra lygiavertis kitoms meno rūšims.

Apskritai man labai patinka gatvės menas. Jau įsivaizduoju, koks įspūdingas gali atrodyti „Kiaušinis“ ant granito kolonos. Juo labiau kad aplink gyvena labai daug jaunų žmonių. Bet dabar nenorime kaip nors paveikti kūrėjų, kurie dalyvaus konkurse ir pateiks savo idėjas. Aš tikiu, kad jos bus labai netikėtos.

– Paskelbę sumanymą galbūt neįprastai nudažyti „Kiaušinį“ nesulaukėte pasipriešinimo – kam to reikia?

E.V.: Įdomiausia, kad ne. Oficialiai „Kiaušinis“ priklauso Šv. Stepono gatvėje namus atnaujinusiai „Senamiesčio dominijai“. Jos atstovai patikino jokių pretenzijų neturėsiantys.

Nebuvo ir jokio kitų įstaigų pasipriešinimo.

Atrodo, kad visi tau ploja per petį: „Imkite, darykite.“

Jau atsiliepė statybų bendrovė „LB Baltic“ ir pažadėjo atlikti tam tikrus techninius darbus. „Kiaušinio“ atnaujinimo darbų sąmata atrodo nedidelė – pusketvirto tūkstančio litų, vis dėlto spėjome įsitikinti, kad surinkti ir tiek pinigų nelengva.

Net keista – Vilniuje sklando daugybė įvairiausių iniciatyvų, idėjų, o sumanymu susidomėjo ne tik pavieniai žmonės. Atsiliepė ir trys bendruomenės. Tai, žinoma, smagu.

Žinojome, kad anksčiau „Kiaušinis“ stovėjo ant postamento Užupyje, bet tai buvo palyginti seniai, todėl informacijos apie tai nėra daug.

Sunku buvo rasti net kas yra jo autorius.

– Skvere aplink „Kiaušinį“ mėgsta rinktis ir asocialūs asmenys. Ar įmanoma to išvengti?

M.S.: Ši problema egzistuoja dar nuo sovietmečio, kai šalia skvero veikė gastronomas „Nemunas“.

Ir dabar naktimis čia triukšminga, vyksta diskotekos.

Aišku, stoties reputacija nėra labai gera, tačiau tai taip pat turi savotiško žavesio. Man savaitgaliais patinka pasivaikščioti po šį rajoną, nes čia gali sutikti personažų, kurių niekur kitur Vilniuje nepamatysi.

Nueinu į Halės turgų, užsuku į parduotuves, pakylu Pylimo gatve iki stoties, pasižiūriu, kaip žmonės gyvena. Nebijau ir vėliau pasivaikščioti, nors kai kam vietinės kavinės aplink kelia siaubą. Juk miestą reikia pažinti tokį, koks jis yra.

E.V.: Kaip Užupiui „Kiaušinis“ buvo atgimimo, atsinaujinimo simbolis, taip, tikiu, bus ir čia.

Užupis jau tapo prabangiu rajonu. Aplink stotį irgi jau vyksta teigiamų permainų.

– Esate kilę iš mažesnių miestų. Galbūt tikri vilniečiai apsnūdę, todėl nesiima iniciatyvos?

E.V.: Gyvenant nedideliame mieste stipresnis nuosavybės jausmas. Todėl nekaltinčiau vilniečių, kad jie ne visada būna miesto šeimininkai.

Vilniečiai kartais mano, kad negali prisidėti prie miesto tvarkymo, gražinimo. Prisipažinsiu, iš pradžių ir aš panašiai maniau, bet paaiškėjo, kad savivaldybė skatina iniciatyvą.

Nemanau, kad galime teisintis, jog esame labai užsiėmę. Juk nedirbame tiek, kad laiko lieka tik pamiegoti.

Pridėję ranką prie širdies turėtume prisipažinti, kad kelios valandos laisvo laiko kasdien tikrai lieka.

Tai kodėl mes tas valandas turėtume praleisti prie televizoriaus valgydami koldūnus?

Man tos valandos, kai gali padaryti ką nors naudinga, – puikiausias atsipalaidavimas. Nesureikšminu to „Kiaušinio“ dažymo.

Tai neprilygsta akcijai „Darom“ ar gatvės meno festivaliui.

M.S.: Apskritai gatvės meno apraiškų Vilniuje nėra daug. Vilniečiai klaidingai supranta, kad ši meno rūšis – vien grafičiai. O pasaulyje gatvės menas atlieka svarbią socialinę funkciją, sutelkia žmones, formuoja tam tikrą mąstymą. Žodžiu, Vilniuje yra kur tobulėti.

Klausimas – kaip tai geriau įgyvendinti? Atrišti gatvės menininkams rankas? Kol kas savivaldybė pasisako prieš gatvių spalvinimą.

– Jeigu prakalbome apie grafičius, nebijote, kad vieną dieną ant atnaujinto „Kiaušinio“ atsiras terlionė „Solomon“? Juk netoliese panašiai jau nutiko, kai buvo suniokotas kūrinys ant buvusio kino teatro „Lietuva“ sienos.

M.S.: Taip, Vilniuje terlionių pakanka, o gatvės menas mažai atlieka socialinę funkciją.

Kai pirmą kartą ant „Lietuvos“ kino teatro fasado pamačiau apipieštą kūrinį, savęs klausiau – kodėl?

Bet pradėjau domėtis kūrinio autoriaus Ernesto Zacharevičiaus požiūriu ir supratau, kad tai natūrali gatvės meno dalis.

Supratau, kad tai natūralus tokio kūrinio gyvenimas. Tai ne drobė, ant kurios nutapei paveikslą.

Tai ne bronza, iš kurios išliejai skulptūrą. Tai gatvė. Šiandien joje lyja, rytoj snigs. Gatvė turi keistis.

E.V.: Ir „Kiaušinis“ nėra mūsų nuosavybė. Jeigu kam nors atrodo, kad jis gražesnis aprašinėtas, – tebūnie. Juk gyvename bendruomenėje.

Atkeliavo iš Užupio rajono

„Kiaušinis“ į skverą prie Pylimo, Šv.Stepono ir Raugyklos gatvių sankirtos daugiau nei prieš dešimtmetį atkeliavo iš Užupio. Dabar toje vietoje – „Angelo“ skulptūra.

2003-iaisiais gipsinį 300 kilogramų sveriantį „Kiaušinį“ ant granito kolonos menininkė ir dizainerė Lijana Turskytė pavertė margučiu, nešančiu pavasarį į sostinę ir džiuginančiu praeivius. Margutis taip pat simbolizavo šio senamiesčio rajono atkūrimą ir atgimimą.

Užkėlus „Kiaušinį“ buvo atnaujintas ir 450 kvadratinių metrų skveras pietvakarinėje senamiesčio dalyje: iš jo iškeldinti du prekybos kioskai, pakeistas visas aikštelės grindinys, įrengti suolai. Pagrindinei skvero daliai buvo panaudotos rekonstruojamos T.Vrublevskio gatvės grindinio granitinio akmens trinkelės.

Iš pradžių buvo kilęs sumanymas skulptūrą „Kiaušinis“ pietvakarių senamiesčio prieigose įkurdinti laikinai. Vėliau „Kiaušinį“ kaip atgimimo simbolį „Senamiesčio dominija“ turėjo perduoti kitam atsinaujinančiam rajonui. Tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta ir margutis skvere liko ilgam.

Užupyje metus stovėjusį „Kiaušinį“ viešajame aukcione Šv.Stepono gatvėje rekonstruojamas trijų gyvenamųjų namų kompleksas „Senamiesčio dominija“ įsigijo už 10 tūkst. 200 litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.