Smėlio skulptorius iš Palangos Maskvoje tapo pasaulio čempionu

Į pasaulio smėlio ir ledo skulptorių elitą prieš kelerius metus įsiveržęs, o dabar į visus prestižinius šio meno festivalius įvairiose šalyse kviečiamas palangiškis Andrius Petkus pasiekė karjeros olimpą – tapo smėlio skulptūrų pasaulio čempionu.

Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Ziabkus

May 18, 2014, 2:14 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 7:38 PM

Kelių metrų aukštį siekiančios visame pasaulyje žinomų statinių kopijos, įmantrios gyvūnų skulptūros, su menkiausiomis detalėmis atkartoti pasaulio dailės šedevrai.

Sunku net patikėti, kad toks menas gali būti kuriamas iš smėlio. Iš šios, atrodytų, itin birios medžiagos lipdomos skulptūros populiarios visame pasaulyje ir papuošia daugelį žinomų renginių, rašo „Lietuvos rytas“.

Įvairiose pasaulio šalyse kasmet vyksta apie 20 prestižinių smėlio ar ledo skulptūrų festivalių, į kuriuos kviečiami tik profesionaliausi planetos skulptoriai.

Sukūrė šventyklos kopiją

Šį mėnesį Maskvoje vykusiame pasaulio smėlio skulptūrų čempionate 37 metų A.Petkaus sukurta pustrečio metro aukščio Atėnuose esančios garsios Partenono šventyklos kopija buvo pripažinta geriausiu kūriniu.

Geriausio pasaulio smėlio skulptoriaus vardo lietuvių menininkas siekė trečią kartą.

Prieš trejus metus JAV A.Petkus užėmė penktąją vietą. Užpernai jis buvo likęs ketvirtas, rašo „Lietuvos rytas“.

Į šių metų pasaulio čempionatą Rusijos sostinėje buvo pakviesta 20 pajėgiausių skulptorių iš viso pasaulio. Jie per 10 dienų iš smėlio turėjo sukurti skulptūrų miestų tema.

Pasaulio čempionu tituluoto lietuvio kūrinys išsiskyrė sudėtingumu: grakščiomis kolonomis, erdviniais išskaptavimais ir statinio perspektyvos iliuzija.

Ant milžiniškos UNESCO emblema pažymėtos smėlio pagalvės stovintis kūrinys tarsi simbolizuoja pasaulio apsaugą, skirtą šiam garsiam kultūros paveldo objektui.

Toks laimėjimas A.Petkui svarbus ir dėl to, kad nugalėtoju jį pripažino ne tik iš Rusijos meno žinovų sudaryta vertinimo komisija. Antrąjį čempiono medalį jam skyrė patys konkurso dalyviai, kurie taip pat vertino savo kolegų kūrinius.

Koncerto dekoracijos iš smėlio

Pasaulyje smėlio skulptūras kuria apie porą šimtų menininkų, o apie 30 jų priklauso šios meno srities elitui.

Dabar visame pasaulyje žinomas lietuvis A.Petkus kas mėnesį sulaukia kelių kvietimų vykti į festivalius ir konkursus užsienyje.

Jų rengėjai kviečiamiems menininkams apmoka kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas, todėl palangiškiui lieka tik išsirinkti pageidaujamą šalį.

Pernai spalio mėnesį jis dalyvavo didžiausiame pasaulio smėlio skulptūrų festivalyje Kuveite, kuriame beveik 70 skulptorių pastatė ištisą miestą.

Trijų futbolo stadionų dydžio teritorijoje iš viso pasaulio sukviesti menininkai per septynias savaites iš smėlio sukūrė istoriją „Tūkstančio ir vienos nakties“ motyvais.

Skulptūroms buvo paruošta per 30 tūkstančių tonų smėlio, rašo „Lietuvos rytas“.

Vieno Kuveito šeicho šeima čia surengė grandiozinį meno festivalį, kuriame tarp milžiniškų smėlio skulptūrų dekoracijų gruodžio pabaigoje vyko garsiausių pasaulio muzikos atlikėjų koncertai.

Galėtų keliauti ištisus metus

Netrukus A.Petkus išvyko į Vokietiją.

Čia esančiame didžiausiame Europoje 2 tūkstančių kvadratinių metrų ploto šaldomame paviljone buvo kuriamos ledo skulptūros.

Ten lietuvių menininkas visus nustebino iš ledo gabalėlių nulipdęs tarsi skaitmeninę elnio skulptūrą.

Tiesiai iš Vokietijos A.Petkus skrido į Dubajų, kur arabų šalių kupranugarių lenktynių atidarymo šventei keletas menininkų iš smėlio kūrė milžinišką skulptūrinę kompoziciją.

Per keletą metų visą pasaulį išmaišęs A.Petkus tarsi kino žvaigždė dabar jau atsirenka, į kuriuos festivalius vykti.

„Jei dalyvaučiau visur, kur esu kviečiamas, metus galėčiau važinėti po pasaulį net neužsukdamas į Lietuvą“, – sako namų pasiilgstantis menininkas.

Laikinai atsisakęs siūlomų festivalių šią vasarą A.Petkus nutarė praleisti Palangoje, kur yra jo smėlio skulptūrų galerija.

Čia jis ruošiasi kurti naują ekspoziciją Holivudo tema.

Jam talkins bičiulis italas Leonardo Ugolini, kuris yra tapęs daugkartiniu pasaulio čempionu.

Lietuvis pripažintas pasaulyje

Smėlio skulptoriumi Dailės akademiją baigęs A.Petkus tapo atsitiktinai.

Iš pradžių jis savo kūrybai naudojo ledą ir keletą metų ledo skulptūras statė Vilniuje, Rotušės aikštėje.

„Tarptautinis pripažinimas prasidėjo prieš 8 metus nuo Latvijoje, Jelgavoje, vykusio ledo skulptūrų festivalio, kuriame mano darbą pamatę kolegos iš Sankt Peterburgo pakvietė į smėlio skulptūrų festivalį.

Ten mane įsidėmėjo dalyviai iš užsienio ir tuomet pasipylė po keletą kvietimų per metus, nes smėlio skulptūros kuriamos visame pasaulyje“, – pasakojo A.Petkus.

Vienais metais rudenį lietuvis sulaukė kvietimų į tuo pat metu vykstančius smėlio skulptūrų festivalius Katare, Kanadoje, Italijoje, Olandijoje ir Australijoje.

Į prestižinius festivalius kviečiamas menininkas dažniausiai apgyvendinamas prabangiausiuose viešbučiuose.

Pasaulio elitui priklausantiems skulptoriams siūlomas nemenkas honoraras, jis per dieną gali siekti daugiau kaip 700 litų.

Tačiau kol A.Petkus pasiekė pripažinimą, jam tekdavo dalyvauti ir tokiuose festivaliuose, kuriuose kurdavo tik už pragyvenimą, o už prizines vietas gaudavo popierinį diplomą.

Reikalauja kruopštumo ir žinių

Ledo skulptūras kūrusiam lietuviui iš pradžių smėlis pakluso nelengvai.

Ledas yra tvirta medžiaga, todėl jį galima drąsiai skaptuoti nebijant, kad skulptūra subyrės.

Skaptuojant skulptūrą iš smėlio reikia gerokai daugiau kruopštumo ir specialių žinių.

Neatsargiai pakrapščius kurį nors skulptūros kraštą gali nuslinkti visa kūrinio detalė. Tuomet tenka visą skulptūrą kurti iš naujo, nes trūkstamos vietos neprilipdysi.

A.Petkus patirties sėmėsi važinėdamas į mažai žinomus festivalius Rusijoje.

„Tai buvo pigiausias būdas tobulėti. Prieš pirmąsias parodas su smėliu mokiausi dirbti namie, tačiau tokie eksperimentai kainuodavo nepigiai, nes pačiam tekdavo ieškoti tinkamo smėlio, jo atsigabenti iš karjerų.

O Rusijoje visos reikalingos medžiagos jau būdavo suvežtos organizatorių“, – apie karjeros pradžią pasakojo palangiškis.

Kuria didžiules skulptūras

Iš pradžių ir jam buvo nesuvokiama, kaip iš smėlio galima pastatyti kelių metrų aukščio skulptūras.

Pernai rudenį Kinijoje, Šanchajaus provincijoje, vykusiame festivalyje lietuvis per keletą dienų pats sukūrė įspūdingo dydžio kompoziciją iš smėlio, kuri siekė apie 10 metrų aukštį.

Kinijoje buvo užfiksuotas kelių olandų menininkų sukurtos aukščiausios smėlio skulptūros pasaulio rekordas. Kūrinio aukštis – net 18 metrų.

Pasirodo, kad tokios milžiniškos skulptūros kuriamos labai paprastai – medinėse dėžėse suslegiamas smėlis, o šios dėžės sustatomos į didžiulį kalną.

Lyg laiptais dėžėmis į viršų užsikoręs skulptorius nuplėšia apsaugines lentas ir pradeda drožinėti iš viršaus, o savo kūrinį baigia pasiekęs žemę.

Smėlio skulptūroms daugiausia pavojaus kelia lietus, tiesioginiai saulės spinduliai ir vėjas.

Jei skulptūros iš viršaus pridengiamos tentu, jos gali išstovėti iki pat šalčių.

Kaip kuriamos smėlio skulptūros, šią vasarą bus galima stebėti ir Palangoje.

Viena belgų kompanija Lietuvos kurorte ketina surengti tarptautinį smėlio skulptūrų festivalį šalia J.Basanavičiaus gatvės esančiame privačiame žemės sklype.

Nesėkmės tyko visų

– Ko gero, kiekvienam paplūdimyje yra tekę iš smėlio statyti pilis, kurios vos pradžiūvusios subyra.

Kaip ilgai išsilaiko jūsų sukurtos sudėtingos skulptūros iš smėlio? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Petkaus.

– Lietuvos pajūryje esantis kvarcinis smėlis nėra tinkamas skulptūroms, nes neturi rišamosios medžiagos.

Tačiau, pavyzdžiui, Kanarų salų, Vakarų Europos, JAV, Australijos paplūdimiuose smėlis yra kitoks, su smulkiomis kriauklelėmis, dumbliais.

Jį net galima suspausti į tvirtą gniūžtę kaip sniegą.

Dažniausiai festivaliuose naudojamas iš karjerų ar upių dugno iškastas smėlis.

Tačiau pernelyg molingas smėlis mums irgi nėra tinkamas. Tuomet ilgesnį laiką krapnojantis lietus kaupiasi skulptūroje ir neišlaikiusi svorio ji nuslenka.

– Ar dažnai sugriūva kuriamos skulptūros?

– Atvykęs į pirmąjį festivalį Sankt Peterburge iškart patyriau nesėkmę.

Kurdamas skulptūrą gal per stipriai paspaudžiau, gal vandens per daug užpyliau, tačiau pusė beveik jau baigtos skulptūros ėmė ir nuslinko žemyn.

Vėliau įvaldžius smėlio skaptavimo technologiją tokių bėdų nebuvo.

Tačiau tokios nelaimės ištinka ir patyrusius menininkus.

Maskvoje vykusiame čempionate nesėkmė ištiko vieną rusų skulptorių.

Dailindamas savo kūrinį jis apačioje neatsargiai pakapstė ir nučiuožė didžiulė dalis kūrinio.

Todėl didesnės sėkmės sulaukia tie kūriniai, kuriuose yra kiaurai išskaptuotų, erdvinių detalių. Jos yra trapesnės ir skulptoriai įvertinami už riziką.

– Kokie įrankiai naudojami kuriant tokį meną?

– Specialių įrankių nėra. Menininkai juos patys pasirenka. Dažniausiai naudojami kastuvėliai, tinkuotojų instrumentai ir net virtuvės įrankiai: šaukštai, šakutės.

Su jais galima sukurti originalų skulptūros paviršių.

– Ar skaičiavote, kiek iš smėlio sukūrėte skulptūrų?

– Per aštuonerius metus teko dalyvauti keliasdešimtyje festivalių ir konkursų, kuriuose pateikiame ir po kelis kūrinius. Tad būtų apie 100 skulptūrų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.