Savamokslis dailininkas K.Šimonis (1887–1978), sukūręs daugiau kaip du tūkstančius peizažų, fantastinių paveikslų, ekslibrisų, plakatų, pašto ženklų projektų, domėjosi istorija, etnografija, muziejininkyste. Mokėsi ir vargonuoti, tačiau jo pomėgio groti citra niekas nebeprisimena.
Tarp kolekcininkų jau seniai sklandė gandai, kad citra, kuria skambindavo K.Šimonis, nepražuvo. Pradėjęs citros ieškoti klaipėdietis kolekcininkas Šarūnas Toliušis susipažino su Kaune gyvenančiais tolimais menininko giminaičiais.
„Jie man parodė seną citrą ir patikino, kad tai tas pat K.Šimonio instrumentas. Įsigijau jį, kad nepradingtų.
Tokią relikviją verčiau saugoti ne privačioje kolekcijoje, o senovinių muzikos instrumentų muziejuje. Citra puikiai atrodo, ja ir dabar galima skambinti“, – kalbėjo Š.Toliušis.
Klaipėdietis, kurio rinkinyje yra keli K.Šimonio nutapyti peizažai, neabejoja, kad šis 20 stygų muzikos instrumentas – istorinė vertybė. Užrašas ant citros korpuso liudija, kad ji 1905 metais pagaminta Hamburge.
Lankstant tonacijų kaitiklius galima išgauti ne vieną gamą.
Išsaugotas ir metalinis stygų derinimo raktas.
K.Šimonis autobiografinėje prisiminimų knygoje „Gyvenimo nuotrupos“ savo santykių su muzika kažkodėl neakcentuoja.
Galbūt kūrėjui tai nebuvo labai svarbu arba jis tiesiog nenorėjo atskleisti visų kortų. Švelnūs citros garsai dailininką ekspresionistą galėjo nuraminti, įkvėpti kūrybai.
Giminaičiai, su kuriais Š.Toliušis bendravo, teigia, kad dailininkas laisvalaikiu mėgdavo braukti citros stygas, žadėjo surasti nuotrauką, kurioje jis užfiksuotas skambinantis šiuo instrumentu. Tada nekiltų jokių abejonių.
Tais laikais muzikavo ir daugiau garsių kūrėjų: dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis grojo fortepijonu, tautos žadintojas, publicistas Vincas Kudirka griežė smuiku, Vydūnas skambino arfa“, – sakė Š.Toliušis.
Pavyko išsaugoti ir arfą, ir smuiką
* Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, rašytojo, filosofo Vydūno (Vilhelmas Storosta) arfą dar sovietmečiu Šilutės kraštotyrininkai netikėtai aptiko anapus Nemuno, Tilžėje (dabar – Sovetskas). Jiems relikviją pavyko parsigabenti į Lietuvą.
* Vydūno arfą išsaugojo vienas rusas karininkas, po Antrojo pasaulinio karo įsikūręs name, kuriame daug metų gyveno filosofas. Dabar ji eksponuojama Kintų kraštotyros muziejuje.
* Vilkaviškio rajono Paežerių kaime esančioje V.Kudirkos memorialinėje klėtelėje saugomas jo smuikas.
* Ilgametis šios klėtelės puoselėtojas Stasys Ankevičius net sovietmečiu lankytojams istoriniu smuiku grieždavo garsiausią V.Kudirkos kūrinį – „Tautišką giesmę“.
