B. Leonavičiui pavyko aprėpti visą Žalgirio mūšio lauką

Paminėti Žalgirio mūšio metinių liepos 15-ąją kviečia Valdovų rūmai. Tą dieną bus pristatytas dailininko Broniaus Leonavičiaus iki šiol niekur neeksponuotas paveikslas „Žalgiris. 1410 m. liepos 15-osios rytas“.

Daugiau nuotraukų (1)

Milda Augulytė

Jul 10, 2014, 9:22 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 1:57 AM

B.Leonavičiaus paveikslą, nupieštą tempera ant rankų darbo popieriaus, Valdovų rūmuose bus galima apžiūrėti nuo liepos 6 iki 31 dienos. Svečių taip pat laukia parodomoji XV a. teatralizuota iš mūšio lauko į dabartį perkelta karių kova Valdovų rūmų kieme, Garbės sargybos kuopa, senovinių pabūklų salvės ir daug kitų įdomių reginių, rašo „Lietuvos rytas“.

Originalus paveikslo dydis 210 x 100 cm. Ypač kokybiškų mažesnio formato reprodukcijų bus galima įsigyti Valdovų rūmuose per renginį.

Į konkursą nesuspėjo

Dailininkui B.Leonavičiui istorinė tematika - ne naujiena. Anot menotyrininko Antano Andrijausko, šio dailininko svarbiausios temos - istorija ir gamta.

Pats dailininkas patikslina: „Ypač vanduo. Juk gimiau prie Vištyčio ežero.“

Akstiną kurti paveikslą Žalgirio mūšio tema davė jubiliejiniais 2010-aisiais žadėtas dailės kūrinių konkursas. Visi menininkai jo laukė, bet Kultūros ministerija, kuriai tuo metu vadovavo žmogus iš dailės pasaulio Arūnas Gelūnas, konkursą paskelbė tik birželio mėnesį. Liepos 15-ąją jis baigėsi.

„Kas gali per tiek laiko sukurti rimtą kūrinį?“ - gūžčiojo pečiais B.Leonavičius, niekaip negalintis atsistebėti, kodėl pas mus taip atsainiai žiūrima į Lietuvos istoriją.

Nenorėdamas verstis per galvą B.Leonavičius ramiai dirbo, kol 2012 metais baigė tai, ką buvo sumanęs. Miniatiūrines karių figūras jam teko paišyti net žiūrint per lupą.

Sėdėjo prie istorijos veikalų

B.Leonavičiaus paveikslas nėra didžiulė batalinė drobė su tūkstančiais karių. Jis tenorėjo atkurti mūšio pradžią, parodyti kariuomenių išsidėstymą, pažvelgti į Žalgirio mūšio lauką ir jo apylinkes tarsi iš paukščio skrydžio.

Tam prireikė gerokai pasigilinti į istoriją. Mečislovo Jučo, Alfredo Bumblausko, švedų istoriko Sveno Ekdalio, archyvuose radusio dokumentus apie Vytauto Didžiojo pergalingą manevrą Žalgirio mūšio lauke, darbai buvo dailininko parankinės knygos.

„Kadangi rašoma, kad viduramžiais kariuomenės kaudavosi pleištiniu puolimu, teko ieškoti, kas tas pleištinis puolimas. Vienoje mūsų leidyklų išleistoje S.Ekdalio studijoje radau paaiškinimą.

Pasirodo, tai gerai ginkluotų 45 vyrų, savotiškų kamikadzių, rikiuotė. Jie tam tikru būdu išsirikiavę tarsi pleištas įsirėžia į karių liniją, o paskui juos veržiasi kitos gerai organizuotos grupės“, - pasakojo B.Leonavičius apie istorinio tikslumo paieškas.

Paveikslo kompoziciją taip pat padiktavo istorinis dokumentas - kautynių pradinio etapo schema, kurią tas pats S.Ekdalis surado slaptajame Prūsijos valstybės archyve.

Vaizdi mokymo priemonė

Dailininkas neslepia: kurdamas paveikslą „Žalgiris. 1410 m. liepos 15-osios rytas“ jis turėjo edukacinių tikslų ir mano, kad šio paveikslo-žemėlapio reprodukcijos galėtų rasti vietą mokyklose.

Viduryje esantis vaizdas aprėmintas kaligrafiškai išrašytu tekstu, kuriame papasakota mūšio istorija.

Sąlyčio su heraldika turintis dailininkas itin kruopščiai išpaišė visų mūšyje dalyvavusių pulkų vėliavas - žiūrovams, kaip ir autoriui, prireiks lupos, kad jas išstudijuotų.

Paveikslo viršuje galima išvysti ir pagrindinių istorinių veikėjų - Jogailos, Vytauto ir Ulricho fon Jungingeno - portretus.

Angelo laikomoje paauksuotoje juostoje įrašyti žodžiai paaiškina, kodėl visa tai vyko: „Justitia et misericordia“. Dėl teisingumo ir gailestingumo.

O kodėl dešinėje pusėje viršuje nupiešti keli žiopliai? Pasirodo, istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad netoli mūšio lauko augo šeši ąžuolai. Aplinkinių kaimų gyventojai juose įsitaisė ir stebėjo mūšį kaip kokį spektaklį. Taigi posakis, kad visas gyvenimas - tai teatras, senas kaip pasaulis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ko reikia lengvesniam nekompensuojamų medikamentų gavimui?