Druskininkuose liepos 27–29 dienomis Druskininkuose vykusioje vienuoliktoje konferencijoje „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“ dalyvavę tyrinėtojai iš Lietuvos, Japonijos, Danijos, Ispanijos, Italijos bei Lenkijos nagrinėjo menininko kūrybos santykį su jo gyvenimo laikotarpiu vyravusiomis idėjomis.
Užsienio čiurlionistai Čiurlionį atrado netikėtai
Konferencijos programos rengėjas muzikologas R. Astrauskas sako, kad dauguma užsienio mokslininkų M.K.Čiurlionio kūrybą atrado savarankiškai. „Užsienio autoriai patvirtina dalykus, kuriuos mes nujautėme, dėl kurių didžiuojamės Čiurlioniu“, – sako muzikologas.
Operos solistė ir meno istorikė iš Danijos Christine Marstrand teigia, kad M.K.Čiurlionio tapybos braižas yra artimas Šiaurės šalių menininkams. Mokslininkė M.K.Čiurlionio pavardę atrado atsitiktinai, tyrinėdama vizualiojo meno ir muzikos santykį. „Pirmą kartą pamačiusi Čiurlionio paveikslą iškart pagalvojau, kad nutapyta fuga. Toks ir buvo paveikslo pavadinimas“, – pasakoja meno istorikė.
Ch.Marstrand, dalyvaujanti įvairiose tarptautinėse konferencijose, sako, kad M.K.Čiurlionio kūryba už Lietuvos ribų nėra žinoma, tačiau, jos nuomone, svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.
Muzikos profesorius ispanas Jose Luisas Palaciosas Garozas randa paralelių tarp M.K.Čiurlionio ir žymaus ispanų poeto Frederico Garcia Lorcoso kūrybos. Jo teigimu, M.K.Čiurlionis yra unikalus menininkas pasauliniu mastu, nes vienodai profesionaliai vystė dvi kūrybos kryptis – tapybą ir muziką. „Ko gero, jis vienintelis toks, tačiau Ispanijoje nepažįstu nieko, kas būtų apie jį girdėjęs“, – teigia J.L.Palaciosas Garozas.
Japonų muzikologė Yumiko Nunokawa M.K.Čiurlionį atrado studijų metais keliaudama po Baltijos šalis. Grįžusi į Japoniją, Y.Nunokawa prisidėjo prie M.K.Čiurlionio biografijos vertimo į japonų kalbą. Jos tikslas – populiarinti lietuvių menininko kūrybą Japonijoje.
Pasak muzikologės, pirmą kartą japonai M.K.Čiurlionio muziką išgirdo 8-ame dešimtmetyje. Tuomet Japonijoje buvo rodomas Jono Meko filmas „Prisiminimai iš kelionės po Lietuvą“, kuriame panaudoti kompozitoriaus muzikos fragmentai. „Žinoma, tuomet niekas nežinojo, kad skamba Čiurlionis, tačiau žmonės pradėjo domėtis“, – sako japonų mokslininkė.
1991 m. Tokijuje veikė M.K.Čiurlionio tapybos paroda. Nuo to laiko, Y.Nunokawos teigimu, M.K.Čiurlionis tampa vis populiaresnis: japonų kalba išleistas parodos katalogas, biografija, kūrinių fortepijonui rinkinys.
Čiurlionio vardas – Lietuvai reprezentuoti
Muzikologo R. Astrausko teigimu, M.K.Čiurlionis turėtų būti Lietuvos „brendas“, vardas, su kuriuo šalis pristato savo kultūrą. Jam antrina ir profesorius Antanas Andrijauskas, kuris sako, kad savo kultūros reprezentacijai kito tokio genialaus kūrėjo Lietuva neturi. „Manau, kad būtina įkurti reprezentacinį Čiurlionio institutą. Šis kūrėjas gali reprezentuoti Lietuvą kaip Goethe – Vokietiją, Cervantesas – Ispaniją, Konfucijus – Kiniją“, – teigia mokslininkas.
Taip pat jis mano, kad M.K.Čiurlionis – labai svarbi figūra kiekvienam su meno pasauliu susijusiam lietuviui. „Čiurlionis – savotiškas rubikonas, kiekvienam meno veikėjui būtinai reikia aiškintis asmeninį santykį su jo kūryba. Ir mano interesams niekas neturėjo didesnio poveikio už Čiurlionį“, – tvirtina A. Andrijauskas.
A. Andrijauskas: Čiurlionis – prakeikto likimo dailininkas
Profesorius mano, kad M.K.Čiurlinio kūrybai pasiekti jos vertą pasaulinį pripažinimą sutrukdė istorinės aplinkybės, todėl jį vadina prakeikto likimo dailininku. Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, vėliau – konfliktas su Lenkija, stalinistinės okupacijos laikotarpis, todėl pirmieji čiurlionistikos darbai pasirodė tik 6–7 dešimtmetyje.
Negana to, anot A.Andrijausko, sovietmečiu daugelis temų buvo sąmoningai nutylimos. „Ilgą laiką Čiurlionis buvo „išjungtas“ iš pasaulinės kultūros konteksto, neprieinamas meno teoretikams“, – sako mokslininkas.
Jo teigimu, dabar perrašyti oficialią meno istoriją, įtraukiant į ją M.K.Čiurlionį, – labai sudėtinga. „Įvairiuose pasaulio kraštuose atsiranda žmonių, kurie suvokia genijaus jėgą ir mėgina šią istoriją perrašyti, tačiau jis sunkiai telpa į dabartinę kultūrinę situaciją – per daug doras, per daug tyras pasaulyje, kur vyrauja komercializuoti, vartotojiški poreikiai, ir menas turi greit apsisukti ir atnešti pinigus“, – teigia A. Andrijauskas.
R.Astrauskas, dalyvavęs rengiant visas vienuolika konferencijų, skirtų M.K.Čiurlionio kūrybai, tvirtina, kad temų tyrinėjimams nepritrūksta: „Čiurlionis – nepaprastai turtinga asmenybė, jo kūryba palietė daugybę temų, todėl naujas suformuluoti nėra sunku.“
A.Andrijauskas sutinka, kad temos čiurlionistikos tyrinėjimams – neišsemiamos: „M.K.Čiurlionis – didžiausias Lietuvos kultūros genijus, kurio, kaip ledkalnio, didžioji dalis vis dar slypi po vandeniu.“
