Lenkus siutina vulgariai perdirbtas „Žalgirio mūšio“ paveikslas

Prieš 136 metus „Žalgirio mūšio“ paveikslą nutapęs lenkų dailininkas Janas Matejka negalėjo įsivaizduoti, kokias aistras tėvynėje sukels vulgarus jo kūrinio perdirbimas, rašo „Lietuvos rytas“.

Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas

Oct 13, 2014, 12:19 PM, atnaujinta Jan 27, 2018, 1:44 PM

Siekdamas įamžinti visus svarbiausius istorinio mūšio dalyvius, J.Matejka nutapė ypač didelį – 4,26 metrų aukščio ir 9,87 metrų pločio – paveikslą. Šį pavasarį anoniminė menininkų grupė „The Krasnals“ parodoje Poznanėje pristatė keliais centimetrais aukštesnį ir platesnį paveikslą „Žalgirio mūšis / kvailių laivas“.

Pavaizdavo vietos elitą

Grupę „The Krasnals“ („krasnal“ iš vertus iš lenkų k. – „pasakų nykštukas“) sudaro dešiniųjų pažiūrų menininkai, šeštus metus rengiantys provokuojamas parodas. Savo tinklalapyje „The Krasnals“ kritikuoja kitus menininkus dėl tariamo kairuoliškumo ir pataikavimo Vakarų skoniui.

Grupė išgarsėjo protesto akcija tarptautinėje meno bienalėje Venecijoje, kai geležine grandine užtvėrė įėjimą į Lenkijos paviljoną ir pakvietė lankytojus į alternatyviąją savo parodą. „Žalgirio mūšyje / kvailių laive“ vietoj istorinių riterių pavaizduoti dabartinės Lenkijos bei pasaulio įžymybės. Drobės centre vietoj Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto nutapytas raumeningasis Mariuszas Pudzianowskis – daugkartinis stipruolių konkursų nugalėtojas. Virš jo galvos – ne krintanti kryžiuočių ordino, o marga homoseksualų vėliava ir Adolfo Hitlerio atvaizdas.

Vietoj Ordino didžiojo magistro Ulricho Von Jungingeno – lytiniais nusikaltimais kaltinamas lenkų režisierius Romanas Polanskis.

Paveikslas ginčus sukėlė dėl vietos elito įamžinimo pašiepiančiose ar vulgariose situacijose. Pavyzdžiui, buvęs prezidentas Lechas Walęsa yra vaizduojamas nukirsta galva, o kitas buvęs prezidentas Aleksandras Kwasniewskis – su stirnos kūnu ir pervertas ietimi, kuri taip pat įsmigusi ir į Vladimirą Leniną. Virš jų – Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.

Dabartinis prezidentas Bronislawas Komorowskis nupieštas šalia pisuaro, į kurį įmesta kraujuojanti Jozefo Pilsudskio galva. O virš jų – Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos ir nuverstojo Libijos diktatoriaus Muamaro Gaddafi galvos.

Didžiausias aistras sukėlė garsaus vietos kunigo, Marijos radijo direktoriaus Tadeuszo Rydzyko pavaizdavimas paršeliu, žindančiu popiežiaus Jono Pauliaus ll krūtį.

Dėl šios paveikslo dalies jau antrą parodos dieną į Poznanės meriją ėmė plaukti skundai, raginantys drobę nukabinti. Merijai nereaguojant, toks raginimas buvo įteiktas prokuratūrai, tuo pačiu reikalaujant nubausti popiežių ir kunigą žeminančius dailininkus. Prokuratūra menininkams bylą atsisakė kelti, tačiau parodos rengėjai sustiprino apsaugą.

Bijodami, kad paveikslas nebūtų sudarkytas, jo autoriai išplatino pareiškimą, leidžiantį parodų organizatoriams juodais apskritimais užklijuoti norimas cenzūruoti vietas.

Tad į naujausią paveikslo pristatymą Elblongo miesto galerijoje „EL“ atėję žiūrovai kai kurias drobės vietas pamatė uždengtas.

Pastaroji paroda tapo savotiška įžanga Lenkijos mokslininkų kultūrologų konferencijai „Kaip matome save, kaip mus mato pasaulis?“. Kaip kad ir žiūrovai prie minėto paveikslo, taip ir mokslininkai sociologai įnirtingai ginčijosi dėl tokių nacionalinių lenkų būdo bruožo ypatybių kaip kad svetingumas, tolerancija, išdidumas, religingumas, nacionalizmas, rasizmas.

Dešiniųjų pažiūrų sociologijos profesorius Andrzejus Zybertowiczius kaltino dabartinę vyriausybę, kad ji propaguoja europietišką modernumą, išsižadama tradicinių mitų ir tautinio patriotizmo.

Mokslų daktaras Andrzejus Mencwelis teigė priešingai, kad senąsias vertybes užsispyrusiai ginantys ir prieš toleranciją kitoniškumui pasisakantys asmenys iš tikrųjų vykdo religinio ir tautinio uždarumo propagandą.

Kas dvejus metus Elblonge vykstančioje konferencijoje vietos bei užsienio mokslininkai diskutuoja apie istorinės praeities sąsajas su dabar vykstančiais pokyčiais visuomenėje. Šiemet nemažai diskutuojama apie tai, kaip kitose Europos valstybėse buvo žiūrima į Lenkiją anksčiau, kaip dabar.

Kaip pažymėjo vienas iš pareiškėjų, paveiksle „Žalgirio mūšis / kvailių laivas“ nupiešta nemažai užsieniečių, tačiau nėra pavaizduoto nė vieno lietuvio, priešingai nei J.Matejkos drobėje. Tiesa, Gedminaičių stulpų vėliava yra išlikusi. Galbūt todėl konferencijoje nebuvo kalbama ir apie tai, kaip istorijos eigoje keitėsi lietuvių požiūris į lenkus, nors buvo analizuojama rusų, vokiečių, anglų, prancūzų, italų nuomonė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.