Aferistai šių menininkų paveikslus pardavė nežinomiems asmenims, kiekviena už maždaug 80–650 eurų. Muziejaus darbuotojai taip pat pardavė dar 25 Europos meistrų kūrinių originalus. Tarp jų – ir italų renesanso dailininko bei skulptoriaus Lorenzo di Credi.
Tokios mažos kainos darsyk parodė, kokia prasta situacija šios pososvietinės šalies muziejuose – pasak „The Arts Journal“ šios valstybės muziejų darbuotojų atlyginimai yra chroniškai per maži.
Praeityje Uzbekistano valstybinis muziejus garsėjo parodomis, kuriose eksponavo abejotinos autorystės kūrinius. Štai 2012 metais muziejuje buvo rodomas renesanso meistro Paolo Veronese’s paveikslas, kurį muziejus pavadino „prarastu Vakarų Europos šedevru“. Vakaruose iki šiol abejojama, kad tai buvo Paolo Veronese’s kūrinys. Lygiai taip pat abejojama, ar autentiška šiame muziejuje eksponuota „ilgai buvusi pamiršta“ Pablo Picasso keramikos darbų kolekcija.
Skandalingai nuskambėjo ir įvykis, kai 2013-aisiais Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo duktė Gulnara „konfiskavo“ Uzbekistano valstybinio muziejaus meno kūrinių kolekciją, kurią sumanė eksponuoti savo namuose.
Uzbekistanas – viena labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje. Pagal „Transparency International“ sudarytą 2014 metų korupcijos indeksą Uzbekistanas yra 166 vietoje iš 175.
2005-2009 labai panaši afera buvo vykdoma ir Turkijos sostinėje Ankaroje įsikūrusiame Valstybiniame meno ir skulptūros muziejuje. Jame tuomet buvo pagrobti net 302 meno kūriniai, dauguma jų pakeisti kopijomis.
Parengė Ramūnas Gerbutavičius
