Miesto ir valstybės istoriją galima rašyti ne tik žodžiais ar fotografijomis. Istorijų gali paporinti ir kilimėlis prie lovos.
Tai liudija nuotaikingą kelionę primenanti tekstilės paroda senajame Vilniaus arsenale. Jos eksponatai – nuo prabangių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų gobelenų iki šių dienų menininkų eksperimentų.
Neatsitiktinai šią parodą Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Vilniaus dailės akademija, surengė pastate, kuriame nuo rugsėjo veikia žinomo mados istoriko Aleksandro Vasiljevo istorinių drabužių ir aksesuarų ekspozicijos – „Trys mados šimtmečiai“ ir „Maištas buduare. XX a. aštuntojo dešimtmečio mada“.
LDK vertybės – ir Rusijoje
„Absoliučios tekstilės“ ekspozicija prasideda nuo XVII–XIX a. audinių, kurių išliko nedaug. Tai iš visos Lietuvos muziejų surinkti geriausi gobelenai (tapiserijos), kilimai ir siuvinėti audiniai: istorinės profesionaliosios Lietuvos tekstilės ištakos.
Deja, pasak parodos rengėjų, taip jau susiklostė aplinkybės, kad vertingiausios LDK tapiserijos šiuo metu yra saugomos ir eksponuojamos ne mūsų šalies, o Lenkijos, Anglijos, Ukrainos, Rusijos muziejuose.
LDK laikais istoriniai, herojiniai, bataliniai ir herbiniai gobelenai pabrėždavo juos užsakiusių valdovų užmojus ir išskirtinę didikų padėtį visuomenėje. Nenuostabu, kad jie buvo geidžiamiausia pilių ir dvarų puošmena.
Ir ne tik Lietuvoje. Apie tai byloja ir šalia arsenalo, Lietuvos valdovų rūmuose, eksponuojama įspūdinga paroda „Europos viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“.
Gobelenų paklausa skatino spartų audimo dirbtuvių steigimąsi visoje LDK teritorijoje. Deja, po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvai tapus Rusijos imperijos dalimi, buvo sunaikintos beveik visos prie dvarų veikusios audimo manufaktūros.
Buvo pristatomi parodose
Parodoje „Absoliuti tekstilė“ eksponuojami XX a. pirmosios pusės kūriniai atskleidžia tautinio atgimimo nuotaikas, nepriklausomybę atgavusios Lietuvos meninius užmojus ir tekstilininkų meistrystę.
Įdomu, kad tuo metu tekstilė tapo viena svarbiausių Lietuvos kultūros ir meno reprezentacijos formų. Tekstilininkų darbai buvo nuolat pristatomi svarbiose tarptautinėse parodose.
Tautinį savitumą pabrėžiantys audiniai greitai rado vietą ir žmonių namuose, tapo svarbia ir madinga jų interjero dalimi.
Sovietmečio (1945–1990 m.) tekstilės kolekciją parodoje sudaro dvi dalys – skirta pokario bei okupacijos metų darbams ir 1970–1991 metų monumentalios tekstilės kolekcija.
Jas papildo nedidelė tekstilės dizaino kolekcija, fragmentiškai apžvelgianti Lietuvos pramoninės tekstilės raidą.
Prisitaikė prie sistemos
Menininkai sugebėjo prisitaikyti. Audžiamuose kūriniuose jie vaizdavo sovietinės ideologijos atributus, bet išlaikė lietuvių liaudies meno tradiciją.
Vėliau, prisidengę dekoratyvinio meno vardu, lietuvių tekstilininkai gerokai nutolo nuo socialistinio realizmo reikalavimų, drąsiai rėmėsi moderniojo meno raiška.
Po Nepriklausomybės atgavimo (1991–2014 m.) sukurti darbai byloja, kad tekstilė iš interjero puošmenos virto visaverte šiuolaikinio meno dalimi.
Ekspoziciją papildo iliustruotas straipsnių rinkinys.
Jame pristatoma žinomiausių autorių kūryba, atskleidžiamas lietuvių tekstilės savitumas ir jos sąsajos su tarptautiniu kontekstu.
Paroda „Absoliuti tekstilė“ Taikomosios dailės muziejuje veiks iki gegužės 31 dienos.
