Nuo 1999-ųjų kasmet rengiamoje parodoje profesionalūs Kauno menininkai pristato geriausius per praėjusius metus sukurtus darbus. Paroda vyksta Kauno paveikslų galerijoje.
Geriausią kūrinį renka parodos lankytojai ir profesionalių menininkų bei menotyrininkų komisija.
Parodos „Geriausias metų kūrinys 2014“ nugalėtojai bus paskelbti vasario 16-ąją minint Lietuvos valstybės atkūrimo metines.
Jaunimo paroda nesudomino
Šiais metais parodoje eksponuojami 117 autorių darbai.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė sakė, kad jai keista, kodėl parodoje nesuskubo dalyvauti jauni Kauno menininkai.
Šį kartą nėra ir nė vieno grafikos kūrinio.
Taip pat pristatoma tik viena vaizdo instaliacija. Grupė „3am“ nufilmavo vaizdus, kaip vasarą ant apleisto viešbučio „Britanika“ kėlė didžiulę pilką vėliavą, ir kūrinį pavadino „The Flag project“.
Nevengė politinių aktualijų
Aktyviausiai šiemet parodoje dalyvavo patyrę tapytojai.
Kai kurie dailininkai neatsispyrė politinėms ar socialinėms aktualijoms. Rimantas Radišauskas pristatė darbą „Skirtingos šukuosenos“, kuriame lyg trigalvė hidra pavaizduoti Vladimiro Putino, Hitlerio ir Stalino portretai.
Dailininkas Haroldas Černius sukūrė instaliaciją „A-vicci, recycled“. Jo iš kartono sukurtas Vytis primena aviną, nešantį du į skirtingas puses žiūrinčius raitelius.
Nuolatinis parodos dalyvis tapytojas Pranas Griušys ir vėl nustebino. Jo tapybos darbų ciklas pavadintas „Jų ieško policija“. Menininkas drobėse pavaizdavo įvairias beždžiones ir nuogas rubensiškų formų moteris.
Aktyvesni tapo skulptoriai
Šįmet aktyvesni buvo ir skulptoriai. Vytautas Umbrasas sukūrė penkis medinius laivus ir pateikė instrukciją, kaip jais naudotis. Arvydas Urbietis „Angelą sargą“ – bronzinę skulptūrą tarsi išaugino iš seno lagamino.
Danielius Sodeika pateikė kūrinį „44 požiūriai į realybę“. Parodos lankytojai, stebėdami nugludinto medžio darbą tarsi pro rakto skylutę, bando pažvelgti per kurią nors iš 44 medienoje esančią skylę.
Juozas Ruzgas kauniečiams rodo skulptūrą „Santaka 2“. Menininkas norėtų, kad monumentali jos versija atsirastų Nemuno ir Neries santakoje.
