Iš Berlyne vykusio prestižinio festivalio „Europos fotografijos mėnuo“ grįžusi dviejų Lietuvos fotografų – Renato Neverbicko ir Ramūno Danisevičiaus – paroda „Vilnius–Berlynas. Susitikimai“ atidaryta Šlapelių name-muziejuje Vilniuje.
Net populiarioji Vilniaus knygų mugė nesumažino ja susidomėjusios publikos srauto. Mat įdomius šių fotografų darbus jau senokai yra pamėgę ir spaudos, ir politikos, ir meno pasaulio žmonės.
„Pasak mano kolegos Renato, pažįstami Berlyno fotografai negalėjo patikėti, kad mums pavyko patekti į tokį solidų renginį. Jų manymu, tai net geriau nei išlošti Aukso puodą loterijoje“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ fotografas R.Danisevičius.
Klūpojo prie bažnyčios
Kiekvienas autorius parodoje pristato po vienuolika darbų. Aplenkdamas turistinius maršrutus R.Neverbickas žvalgosi po Berlyno gatves.
R.Danisevičius pro savo pinholo skylutę stebi Vilnių.Kai kurios jo nuotraukos apvalios, kitos – nufotografuotos tokiu rakursu, tarsi autorius su savo aparatu būtų gulėjęs ant miesto grindinio. Pasirodo, kad pirmosios fotografuotos per langelį Bernardinų bažnyčios palėpėje, o antrosios – su labai žemu stovu.
Pinholo technika fotografuojantį aparatą R.Danisevičiui padarė vienas geriausių šios srities specialistų Lietuvoje – panevėžietis Raimundas Bernadickas. Nors parodos autorius nenaudoja tokių keistų aparatų kaip degtukų dėžutės, šiai technikai būtinas ilgas išlaikymas jį ne kartą yra įvėlęs į keisčiausius nuotykius.
R.Danisevičius prisiminė, kad su fotografavimu nuo žemės susijusi ir viena graudoka istorija.
„Sumaniau pinholo kamera nufotografuoti elgetą, prašantį išmaldos iš žmonių, kurie po mišių ėjo iš Šv.Mikalojaus bažnyčios. Atsiklaupiau šalia jo, pasidėjau ant grindinio fotoaparatą, nuėmiau dangtelį ir laukiu.
Pro šalį eina žmonės, staiga močiutė man į ranką su objektyvo dangteliu įdeda pinigų. Davė elgetai ir man duoda. Sutrikęs ėmiau sakyti, kad nereikia. Labai nustebo. Matyt, nesuprato, kad aš čia tik fotografuoju“, – pasakojo R.Danisevičius.
Sudomino mados pasaulis
R.Danisevičiaus Vilniuje žmonių ne tiek ir daug. Tačiau parodos bendraautoris R.Neverbickas prisipažino, kad jam miestas be žmonių – tarsi negyvas.
Berlyniečių šypsenos, laisvės dvasia ir pakantumas žmonių keistenybėms lyg magnetas jį traukia kuo greičiau sugrįžti į Vokietijos sostinę.
Prieš keletą metų į Berlyną išvykęs R.Neverbickas anksčiau dirbo „Lietuvos ryto“ fotografu, o dabar jo duona – mados fotografija.
„Studijinė fotografija man buvo nauja ir įdomi patirtis, nes buvo pabodusi reportažinė – politika, įžymybės, avarijos. Kai „Lietuvos ryte“ buvo įrengta studija, susidomėjau tokios rūšies fotografija – ėmiau skaityti, bandyti“, – kalbėjo R.Neverbickas.
Berlyne fotografų konkurencija didžiulė. Gal pusę metų lietuvis visur siuntinėjo savo darbus, kol susirado norimą darbą.
„Mados fotografui tenka ne tik fotografuoti, bet ir bendrauti su modeliais, stilistėmis, makiažo specialistais. Turiu pasakyti, kad tai man iš tiesų patinka, tačiau kartais po darbo nebesinori su niekuo kalbėtis.
Tada labai gera fotografuoti miestą. Išeini, pamatai kokį įdomų kadrą. Gali ramiai pasėdėti, palaukti, kol reikiamas žmogus praeis pro šalį“, – apie parodoje rodomų darbų atsiradimą pasakojo R.Neverbickas.
Paparacai ir meilė
Parodos plakate – du motoroleriai, nors abu autoriai, kai tik gali, į darbą važiuoja dviračiais. R.Neverbickas savąjį į Berlyną nusivežė iš Vilniaus.
Tačiau, pasak jo, seni motoroleriai nuolat traukia jo akį Berlyne, nes ten jų neįtikėtinai daug.
Parodos kuratorei L.Neverbickienei motoroleris – puikus įvaizdis ryšiui tarp dviejų mėgstamiausių jos miestų pabrėžti.
Vilniaus knygų mugėje ji pristatė savo pirmąją knygą „Objektyve meilė“, parašytą Linos Ever slapyvardžiu. Pagrindinė knygos intriga – slapta Lietuvos premjero meilužė, o pagrindinis herojus – fotoreporteris paparacas.
„Daugelis mano knygos herojų tapatina su Renatu. Bet ją perskaitęs vyras sakė, kad atpažino tik savo kvepalus ir savo fotografinę tašę. O viena romaną skaičiusi draugė parodos atidaryme pamatė Ramūną Danisevičių ir tuoj pareiškė, kad herojaus prototipas – būtent jis“, – šypsodamasi pasakojo kuratorė.
Lietuviai – solidžioje draugijoje
Berlyne vykęs „Europos fotografijos mėnuo“ – pats didžiausias Vokietijoje ir vienas rimčiausių fotofestivalių pasaulyje. Šis fotografijos istorijos šedevrus ir naujausius iškilių fotografų darbus pristatantis festivalis – bendras septynių Europos sostinių fotografijos institucijų kūrinys.
Bendram festivalio rengėjų tinklui priklauso Berlynas, Budapeštas, Bratislava, Lublijana, Liuksemburgas, Paryžius ir Viena. Apie Berlyno fotografijos festivalio užmojus geriausiai kalba skaičiai. Jam atrinkti darbai eksponuojami net 125 vietose, festivalio metu vyksta 250 renginių, kuriuose galima pamatyti net 500 fotografų kūrinius.
Pirmą kartą į „Europos fotografijos mėnesį“ buvo atrinkti lietuvių fotomenininkų darbai. Renato Neverbicko ir Ramūno Danisevičiaus paroda „Vilnius-Berlynas. Susitikimai“, surengta Lietuvos ambasados Vokietijoje patalpose, įtraukta į festivalio programą, o autorių darbai – į jo katalogą.
