Vienu ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos dailės atstovu vadinamas S.Teitelbaumas „Baroti“ galerijoje eksponuoja darbus, sukurtus per pastaruosius aštuonerius metus. Kaune gimęs dailininkas tvirtina, kad nuo vaikystės jį sieja itin glaudus ryšis su gamta, todėl ir šioje jo kūrinių parodoje dominuoja peizažinė tapyba.
Parodos pavadinimas „Gėrio ir blogio sankirta“, pasak S.Teitelbaumo, atspindi tai, kas jį jaudina dabar: „Gamtoje vykstanti gėrio ir blogio kova – labiausiai pastebima. Jeigu civilizacija ir toliau taip kerosis, brausis į gamtą, greitai nebeliks natūralių, žmogaus nepaliestų vietovių. Lietuvos pajūryje ši kova irgi įgavusi dramatišką charakterį“.
S.Teitelbaumas, prieš metus persikėlęs gyventi ir kurti į Palangą, ten atrado jam visiškai naują ir nepažintą pasaulį. Rytais, įsimetęs į kuprinę dažų ir paletę, dailininkas kulniuoja prie jūros, o vakarais grįžta namo su pradėtu arba jau baigtu paveikslu. Jis tapo tik iš natūros, beveik nenaudoja eskizų. Tokių dailininkų šiais laikais beveik nebeliko.
„Baroti“ galerijoje tik keliais žodžiais santūriai pasveikinęs žiūrovus S.Teitelbaumas prisipažino, jog kalbos, kad jis per dieną nutapo paveikslą, prasilenkia su tikrove: „Dirbant natūralioje gamtoje, reikia šviesos, o pajūryje viskas nuolat kinta, mainosi kaip kaleidoskope – saulę staiga užkloja debesys, pradeda purkšti lietus. Tačiau man patinka šitaip darbuotis – vaiskios jūros spalvos, bangų mūša pažvalina, suteikia jėgų, įkvepia“.
Dailininką į parodą atlydėjusi motina, jo nuolatinė pagalbininkė ir patarėja Riva Teiltelbaum, apie savo sūnaus kūrybą žino daugiausiai: „Kai kuriuos paveikslus Solomonas nutapė ne Lietuvos, o Kaliningrado srities pajūryje. Tenykščiai uosteliai – nuostabūs, romantiški, juose dar gyva praeities dvasia, ten ir pakrantės kitokios“.
Susižavėjęs buvusiųjų Rytprūsių gamta S.Teitelbaumas ketina nukeliauti į Riugeną, kur prieškariu telkdavosi menininkų kolonijos. Iš Klaipėdos iki šios Vokietijai priklausančios salos galima nuplaukti keltais.
„Gėrio ir blogio sankirta – giluminis S.Teitelbaumo kūrybos pagrindas, juntamas net peizažuose. Jo drobės, šiek tiek primenančios senųjų ekspresionistų paveikslus, žaižaruoja sodriomis spalvomis, alsuoja gaivalinga „teitelbaumiška“ energetika“, – per parodos atidarymą pažymėjo galerijos vadovė Anželika Baroti.
S.Teitelbaumas studijavo Vilniaus ir Zalcburgo meno akademijose, jo kūriniai eksponuoti įvairiose užsienio šalyse, puošia privačias kolekcijas. Žydų kilmės dailininkas, kurio kūryboje menotyrininkai įžvelgia Marco Chagalo, Chaimo Soutine'o įtaką, tvirtina tęsiantis savo protėvių litvakų kultūros tradicijas.
Jau peržengusio 40 metų slenkstį S.Teitelbaumo gyvenimas – vien tapyba. Pasirodo, šis dailininkas visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų, nerūko, dar nesukūręs šeimos. Gal todėl kai kurios galerijos lankytojos klaipėdietės žvitriais žvilgsniais varstė ne tik čia eksponuojamus paveikslus, bet ir mažakalbį autorių.
Tapytojo motinai Rivai netgi teko išklausyti patarimų – žiūrovai ragino vienišių menininką paveikti taip, kad jis viso savo laiko nepraleistų prie jūros arba laukuose tapydamas peizažus.