Naujausioje jo ekspozicijoje „Lemiamas grožis“ (Defining Beauty) rodomi garsiausi Graikijos antikos menininkų darbai. Parodoje taip pat lyginama, kaip žmogaus kūnas ir nuogumas buvo vertinami kitose kultūrose – pradedant majais ir baigiant asirais.
„Graikai išrado žmogų“, – teigė ekspozicijos kuratorius Ianas Jenkinsas. Jis pažymėjo, kad parodoje dėmesys atkreipiamas ne tik į skulptūrų estetiką, bet ir graikų filosofiją, mitologiją.
Ekspoziciją pradeda grožio deivės Afroditės figūra, rodoma nugara į lankytoją. Iš kitos pusės žiūrovus pasitinka jos atsargus, ir grėsmingas žvilgsnis.
Manoma, kad šis kūrinys yra senovės romėnų sukurta graikiškos skulptūros kopija, kaip ir garsusis Mirono „Disko metikas“ (Diskobolos), tobula „priešybių pusiausvyros“ studija, ir kelios kitos parodos statulos.
Britų muziejus taip pat eksponuoja savo kolekcijose saugomas itin vertingas originalias graikiškų skulptūras, dėl kurių jau seniai tęsiasi ginčas su Graikija. Atėnai ne kartą reikalavo grąžinti marmurines Partenono skulptūras, vadinamąjį „Elgino marmurą“, kurios buvo išvežtos iš Graikijos 1816 metais.
Praėjusių metų pabaigoje Graikijos vyriausybė protestavo, kai muziejus vieną tų skulptūrų paskolino parodai Sankt Peterburge.
Anot Britų muziejaus pareigūnų, palaikyti ryšius su Graikija sunku. Ji naujajai ekspozicijai nepaskolino nė vieno kūrinio.
Parodos „Lemiamas grožis“ pagrindiniai akcentai – Partenono frizo dalis ir statula iš Iliso, neseniai pargabenta iš Rusijos.
Paskutinis parodos eksponatas – skulptoriaus Fidijo sukurta graikų vyno, teatro ir religinės ekstazės dievo Dionizo statula. Šalia jos rodomas vyrą vaizduojantis piešinys raudona kreida stulbinamai panašus į Fidijo pusiau gulomis pavaizduotą dievą.
Šis piešinys – tai renesanso genijaus Michelangelo Adomo atvaizdo eskizas, kurį menininkas nupiešė ruošdamasis tapyti savo garsiąją freską ant Siksto koplyčios lubų. Jis akivaizdžiai parodo, kur didysis italų menininkas sėmėsi įkvėpimo, praėjus daugiau negu tūkstančiui metų.
