Skulptūrą iš papjė mašė „Not Dressed for Conquering / Haute Couture 04 Transport“ sukūrė austrų menininkė Ines Doujak ir jos kolega britas Johnas Barkeris. Ją, jau eksponuotą Brazilijoje, San Paulo bienalėje, parodos „Gyvulys ir valdovas“ kuratoriai įtraukė ir tarp kelių dešimčių eksponatų „Macba“ muziejuje. Tačiau parodos atidarymo išvakarėse muziejaus direktorius Bartolomeu Mari paprašė kuratorių šią skulptūrą pašalinti. Kuratoriai stojo piestu: arba atidaroma paroda be kupiūrų, arba visai neatidaroma. „Vadinasi, neatidaroma“, – pareiškė direktorius. Ir išties numatytą dieną paroda nebuvo atidaryta.
Tačiau visuomenės pasipiktinimas privertė B.Mari pakeisti nuomonę. Jis kreipėsi atviru laišku, kuriame paaiškino: „Paklusdamas vieningam profesinės bendruomenės, paskirų piliečių ir socialinių grupių, reikalaujančių atidaryti parodą „Gyvulys ir valdovas“, balsui, nutariau, kad tai bus padaryta. Iš pradžių maniau, kad I.Doujak kūrinio pašalinimas iš ekspozicijos tarnaus muziejaus, kaip visiems prieinamos erdvės, koncepcijai. Tačiau efektas buvo priešingas. Įvairiausių visuomenės sluoksnių, meno, politikos pasaulio atstovų nuomonė privertė mane pakeisti sprendimą.“
Muziejaus direktorius visų nuoširdžiai atsiprašė ir netgi pasisiūlė atsistatydinti iš pareigų. O džiūgaujantys lankytojai mėgaujasi skulptūra, kurioje ant stirtos makulatūrai skirtų kartono lakštų prikrauta senų surūdijusių vokiečių kareivių šalmų, o ant jų pikantiška poza sukibę Juanas Carlosas I, 2012 metais mirusi Bolivijos feminisčių lyderė Domitila Barios de Chungara su šachtininko šalmu ant galvos ir šuo.
(Juanas Carlosas I buvo Ispanijos karalius nuo 1975 iki 2014 metų. Sosto įpėdiniu jį faktiškai paskyrė diktatorius Francisco Franco. Po jo mirties karalius įgyvendino demokratines reformas. 2014 metais Juanas Carlosas atsisakė sosto princo Felipe naudai.)
Parodos „Gyvulys ir valdovas" tema pasirinkta pagal garsiojo XX a. filosofo Jacque s‘o Derrida seminarų ciklo „The Beast and the Sovereign“ pavadinimą. Parodos eksponatai kiekvienas savaip kelia klausimą apie įvairias valdžios galių apraiškas. I.Doujak atveju – pirmiausia apie vyrų valdžią, santykius su kolonijomis, seksualinį išnaudojimą.
Gindami kūrinį kuratoriai aiškino: „Šiuo darbu norėta ne įžeisti konkrečius asmenis, bet kritiškai pažvelgti į valdžios galias. Jis puikiai įsikomponuoja į parodijos, karnavalinės skulptūros, šventuosius pašiepiančių karikatūrų tradiciją.“
Parengė Milda Augulytė
