„Tas jau yra padaryta, nes konkursas buvo paskelbtas siekiant brangiai sumokėti, kad skulptūros būtų išsaugotos toje vietoje, kurioje yra, – BNS penktadienį sakė R.Šimašius. - Miestiečiams mokėti papildomai už tai, kad jos žūtbūt liktų yra tikrai neadekvatus žingsnis turint omeny, kad yra sričių, kur pinigų reikia labiau.“
Kadenciją baigusi savivaldybė savo darbo pabaigoje paskelbė konkursą, pagal kurį skulptūros turėjo būti tvarkomos etapais – tik baigus tvarkyti vieną skulptūrą, buvo galima pradėti kitos remontą. Visi darbai turėjo būti atlikti per dvejus metus.
Dokumentuose buvo pažymima, kad Žaliojo tilto skulptūrų metalas surūdijęs ir vietomis įtrūkęs, jos yra pavojingos.
Darbą jau baigusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri sprendžia dėl kultūros objektų teisinės apsaugos panaikinimo ir jos suteikimo, vasarį nutarė neišbraukti Žaliojo tilto skulptūrų iš Kultūros vertybių registro.
Taip kol kas Vilniaus valdžiai buvo užverta galimybė skulptūras nuo tilto nuimti ir jų nebegrąžinti. Šį klausimą turbūt nagrinės nauja vertinimo taryba.
R.Šimašius penktadienį sakė sieksiantis „praretinti biurokratijos džiungles ir išspręsti klausimą“. Anksčiau jis yra teigęs, kad sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto neturi likti.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Pasisakantys už jų išsaugojimą teigia, kad skulptūros turi likti kaip istorijos dalis.
