„Tas jau yra padaryta, nes konkursas buvo paskelbtas siekiant brangiai sumokėti, kad skulptūros būtų išsaugotos toje vietoje, kurioje yra, – BNS penktadienį sakė R.Šimašius. - Miestiečiams mokėti papildomai už tai, kad jos žūtbūt liktų yra tikrai neadekvatus žingsnis turint omeny, kad yra sričių, kur pinigų reikia labiau.“
Kadenciją baigusi savivaldybė savo darbo pabaigoje paskelbė
konkursą, pagal kurį skulptūros turėjo būti tvarkomos etapais –
tik baigus tvarkyti vieną skulptūrą, buvo galima pradėti kitos
remontą. Visi darbai turėjo būti atlikti per dvejus metus.
Dokumentuose buvo pažymima, kad Žaliojo tilto skulptūrų
metalas surūdijęs ir vietomis įtrūkęs, jos yra pavojingos.
Darbą jau baigusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo
taryba, kuri sprendžia dėl kultūros objektų teisinės apsaugos
panaikinimo ir jos suteikimo, vasarį nutarė neišbraukti Žaliojo
tilto skulptūrų iš Kultūros vertybių registro.
Taip kol kas Vilniaus valdžiai buvo užverta galimybė
skulptūras nuo tilto nuimti ir jų nebegrąžinti. Šį klausimą
turbūt nagrinės nauja vertinimo taryba.
R.Šimašius penktadienį sakė sieksiantis „praretinti
biurokratijos džiungles ir išspręsti klausimą“. Anksčiau jis
yra teigęs, kad sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto neturi
likti.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius,
darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto
pastatytos 1952 metais.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis
ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš
sovietų okupacijos. Pasisakantys už jų išsaugojimą teigia, kad
skulptūros turi likti kaip istorijos dalis.