Pasak menotyrininkės Deimos Žuklytės, ekspozicijoje atsiskleidžia savęs paieškos, kitoniškumo, tarpusavio santykių, susiliejimo su gamta temos. Be to, autorė nevengia nepatogių temų: laikinumo, mirties, kūno irimo. E.Einikytė-Narkevičienė išsiskiria iš kitų šiuolaikinio meno kūrėjų gebėjimu į nemalonius, mūsų visuomenėje ignoruojamus dalykus pažvelgti nesilaikant egocentriškumo kanonų.
Parodos „Tyras“ eksponatai sukurti iš subtilaus, vizualiai patrauklaus porceliano ir grubesnės akmens masės, kuri kūriniams suteikia rūstumo. Menininkė teigia, jog tokias medžiagas darbams parenka siekdama geriau atskleisti jų turinį. Norėdama perteikti švarumą ir trapumą naudoja baltą australišką porcelianą, o kontrastui pabrėžti renkasi pastarojo ir grubaus šamoto masių junginį.
E.Einikytė-Narkevičienė nepaprastai jautriai perteikia įvairias žmogiškąsias būsenas: mąslumą, vienatvę, melancholiją. Jos vaizduojamas žmogus – ir civilizacijos įkaitas, ir gamtos būtybė, ir kosmoso ateivis.
Pasak menotyrininkės Vaidilutės Brazauskaitės, E.Einikytės-Narkevičienės darbai – tai „elegancijos ir rafinerijos keramikos mene pavyzdys, kai objektai subtiliai, išlaikius puikų balansą visose raiškos priemonėse, pasiekia ne tik asociatyvaus daiktiškumo lygį, bet ir metaforiškąjį, poetinį lygmenį“.
