Šiemet, pažymint dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 140-ąsias gimimo metines Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vyksta paskaitų ciklas „Pasaulinės kuratorystės paskaitos“.
Paskaitas apie savo kuruotas parodas, kuriose buvo pristatyti ir M.K.Čiurlionio darbai, jau skaitė kuratoriai iš Lenkijos, Belgijos, Italijos.
Įvairių šalių kuratoriai atskleidžia nevienareikšmišką savo ir parodų lankytojų reakciją į garsiojo Lietuvos menininko kūrybą.
Į paskaitą „Modernumo demonas“ klausytojus pakvietė meno parodų kuratorius iš Italijos G.Romanelli.
Profesorius nuo 1979 metų vadovavo Venecijos miesto muziejams. Nuo 2008 iki 2011 metų jis buvo Venecijos miesto muziejų fondo direktoriumi.
Šiuo metu G.Romanelli -- Buonconsiglio pilies ir Trento provincijos muziejų mokslinio komiteto pirmininkas. Dėsto architektūros ir urbanistikos, muziejininkystės ir kolekcijų formavimo istoriją aukštosiose mokyklose. Yra parodų kuratorius.
Šiais metais M.K.Čiurlionio darbai buvo eksponuojami jo kuruojamoje parodoje „Modernumo demonai“, kuri buvo pristatyta Italijoje ir Kroatijoje.
Paskaitos metu G.Romanelli pasakojo, kad rengdamas parodą atrinko įvairių tautybių garsių ir mažai žinomų dailininkų, kūrusių nuo XIX amžiaus vidurio iki 1930 metų darbus, kuriuose vaizduojami įvairias prasmes įkūniję demonai.
Parinktų autorių darbuose demonai, kuratoriaus nuomone, yra ir stiprios dvasios, kurios verčia žmones kurti, judėti pirmyn, ir žmonių moralės žlugimo, nelaimių, karo pranašai.
„Idėja surengti tokią parodą kilo prieš kelis metus. 2013 metais lankydamasis Lietuvoje pamačiau M.K.Čiurlionio darbus. Supratau, kad du iš jų bene geriausiai galės atspindi visos parodos idėją“, -- pasakojo kuratorius.
Jis pasirinko 1909 metais lietuvio sukurtus darbus „Angelas (Angelo preliudas)“ ir „Fantazija (Demonas)“.
Kuratorius pasakojo, kad kūrinio „Angelas (Angelo preliudas)“ fone jis įžiūrėjo modernų miestą su metaliniais viadukais. O Angelas tarsi stebi modernumo vystymąsi.
„Angelas -- žinios nešėjas, įtakojantis miesto modernėjimą. Miestas turi nesuskaičiuojamas galimybes tobulėti, nes jį stebi Angelas“, -- savo požiūrį į kūrinį dėstė lektorius iš Italijos.
Kitas paveikslas „Fantazija (Demonas)“ kuratoriaus nuomone vaizduoja tamsos dievaitį su šikšnosparnio sparnais.
„Jis stebi ir pats įtakoja miesto, civilizacijos, moralės griuvimą, žlugimą“, -- kalbėjo G.Romanelli.
Kuratorius pasakojo, kad jo nuomone M.K.Čiurlionio darbuose susipynė paties menininko gyvenimas, praeitis, o paveikslai tapo tarsi durimis į ateitį.
Kuratorius tarp kitų kūrėjų pristatė ir vokiečio dailininko Maxo Klingerio darbus. Kaip ir M.K.Čiurlionį jis šį kūrėją priskyrė fantastams, kurio kūriniai byloja apie žmonių socialinį ir moralinį nuopuolį.
„M.Klingeris buvo didelis kompozitoriaus Johanneso Brahmso gerbėjas. Kūrė pagal jo partitūras. Tai ir vėl persipina su M.K.Čiurlioniu. Tuo metu nebeliko didelės ribos tarp meno žanrų, jie susipynė“, -- sakė kuratorius.
Paklaustas, ar Italijoje ir Kroatijoje pristatyta jo paroda „Modernumo demonai“ turėjo pasisekimą, kuratorius prisipažino, kad dalis jos lankytojų teigė, jog kūrinių kolekcija prislėgė.
„Parodos lankytojai man, sakė, kad į ją neves savo vaikų. Tačiau dėl to aš buvau laimingas. Vadinasi pasiekiau tokį rezultatą, kokio norėjau, sujudinau parodų lankytojų sąmonę. M.K.Čiurlionio darbai buvo ekspozicijos siela“, -- sakė G.Romanelli.
Spalio 8 dieną Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vyks paskutinė paskaitų ciklo valanda.
Paskaitą „Kaip Vakarų Europa atrado Čiurlionį“ skaitys svečias iš Prancūzijos Serge Fauchereau.
Meno istorikas ir tarptautinių parodų kuratorius yra daugelio monografijų apie XX amžiaus meną ir kūrėjus autorius, analizavęs ir M.K.Čiurlionio kūrybą. Paskaita vyks anglų kalba.
