Dabar sąjunga vienija penkias galerijas Vilniuje, po vieną Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Kiekviena galerija turi savo veiklos kryptį: vienos dažniau pristato šiuolaikinį meną, kitos koncentruojasi į atskiras dailės šakas, trečios didelį dėmesį skiria meno tyrimams, knygų leidybai, o mažesniuose miestuose įsikūrusios galerijos stengiasi pristatyti savo krašto dailininkų kūrybą.
Tačiau visų galerijų metiniuose kūrybinės veiklos planuose nuolatos atsiranda vietos naujiems projektams, tęstinėms kuratorinėms parodoms, dailininkams jubiliatams pagerbti, tarptautinių mainų programoms, dalyvauti įvairiose mugėse, bienalėse, trienalėse ir t. t. Tad idėja į vieną parodinę erdvę sujungti visų galerijų ekspozicijas, atliepiančias jų pagrindines veiklos kryptis, tapo nelengvu uždaviniu ne tik pačioms galerijoms, bet ir parodiniam komitetui bei parodos rengimo grupei. Dėl savo aktyvios kūrybinės ir organizacinės veiklos bei dailininkų, dalyvavusių toje veikloje, visos LDS galerijos per ilgus metus sukūrė savo veidą, kurį stengiasi išlaikyti aukštame kultūriniame lygmenyje. Daugybė menininkų buvo pristatyti LDS galerijose įvairiomis formomis parodose ir projektuose, todėl išskirti vieną ar kelis, kurių ekspozicija būtų parengta bendroje visų LDS galerijų parodoje, buvo sudėtinga. Prie šios atrankos dirbo galerijų vadovai ir kuratoriai, rekomendacijas teikė ir minėti komitetai. Taigi šio bendradarbiavimo rezultatas – jungtinė paroda „Retrospektras“, įkurdinta savo plotu didžiausioje LDS galerijoje „Arka“. Šia paroda siekiama į vientisą kultūrvaizdį sujungti atskirų galerijų ekspozicijas ir per vizualinį pavidalą pristatyti jų veiklą. Pats parodos pavadinimas – „Retrospektras“ – apeliuoja į retrospektyvą, ir į spektrą, kuris reiškia spalvinį diferentiškumą, pasireiškiantį per visumą. Taip atsiranda koncepcinis naujadaras, turinį įrėminantis į formą. Tačiau „Retrospektras“ nėra tradicinė retrospektyvinė paroda – kiekviena galerija savitu kampu pažvelgia į parodos temą, o skirtingi galerinės veiklos rakursai susijungia į vieningą perspektyvą – tikslą kuo plačiau ir profesionaliau pristatyti Lietuvos menininkų kūrybą ir darbus.
Seniausios galerijos „Pirmoji“ paroda
Visiems, kas pažįsta „Arkos“ galerijos interjerą, nebus sudėtinga įsivaizduoti parodos architektūrą: A salėje, kuri yra dešinėje pusėje tik užlipus laiptais, savo ekspoziciją pristato Dailininkų sąjungos galerija. Ši galerija turi dvi ekspozicines erdves – Vokiečių g. ir Pamėnkalnio g. – ir yra atvira įvairių dailės krypčių parodoms. Tai viena iš seniausiai veikiančių LDS galerijų.
„Retrospektro“ idėjai įvaizdinti DSG pasirinko iš dalies retrospektyvų projektą „Pirmoji“, skirtą vienai iš pirmųjų svarbesnių parodų, 1973 metais įvykusių Pamėnkalnio galerijoje (tuomet LDS salone „Dailė“). Ši paroda kartu buvo ir debiutinė garsiajam tapytojų ketvertukui – Kostui Dereškevičiui, Arvydui Šalteniui, Algimantui Kurui, Algimantui Švėgždai (prie jų parodoje dar prisidėjo Algirdas Taurinskas). DSG ekspozicijoje savotiškai atkuriama visai LDS svarbi praeitis, ištakos – taip tarsi praeitį perkeliant į dabarties kontekstą. Toks simbolinis laiko ir erdvės transformavimas keičia ir paties turinio naratyvą, įgauna naujų prasmių ir leidžia vėl pažvelgti į šių autorių kūrybos svarbą Lietuvos menui, tik jau iš laiko perspektyvos. Projekte „Pirmoji“ nesiekiama tiksliai rekonstruoti Pamėnkalnio galerijoje vykusios parodos, o greičiau pasekti atminties punktyrą, palyginti prisiminimus.
Klaipėdos kultūrinis veidas
Įėjus į didžiąją B salę, sutinkame Klaipėdos galeriją reprezentuojančio, vieno moderniausių ir klaipėdiečiams gerai žinomo dailininko Anatolijaus Klemencovo darbus. Autorius kūrybinė amplitudė apima daugybę meno sričių, o kurdamas A.Klemencovas eksperimentuoja ir derina skirtingas raiškos priemones.
Parodoje pristatomi A.Klemencovo tapybos, kaligrafijos kūriniai bei instaliacijos. Dalis kūrinių iš kūrybos ciklų: „Miesto misterija“, kaligrafijos ciklo „Laiškai Luise-Camille“, tapybos serijos „Metamorfozės“ bei instaliacijos „Aptaisas“ ir „1 Klem Vol. 2“. Anot paties dailininko, meno kūriniuose be estetikos dar turi būti energinio, racionaliai nepaaiškinamo ir tik pasąmoniškai suvokiamo kūrybinio prado. Klaipėdai itin nusipelnęs kūrėjas daug prisidėjo prie įvairių masinių renginių, miestų švenčių apipavidalinimo, todėl Klaipėdos galerija pristato šį autorių kaip stipriai ir solidžiai reprezentuojantį savitą Klaipėdos kultūrinį veidą.
Skulptūros vitališkumas
Už simbolinės informacinės širmos įkurdinta „Šv.Jono gatvės galerijos“ ekspozicija. Joje – skulptoriaus Rimanto Milkinto kūriniai. Visiems turbūt žinoma, kad „Šv.Jono gatvės galerijoje“ neretai rengiamos skulptūros, metalo, mažosios plastikos, medalių ir panašios parodos. R.Milkintą sėkmingai pristačiusi įvairiose šiuolaikinio meno mugėse, galerija „Retrospektrui“ pateikia šio autoriaus pristatymą, tarsi apeliuodama į Lietuvos skulptūros vitališkumą, atsinaujinimą, naujas tendencijas.
R.Milkintas šiandienos skulptūros kontekste itin aktyviai dirbantis menininkas, dalyvaujantis įvairiuose tarptautiniuose ir Lietuvos projektuose, pelnęs įvairių reikšmingų apdovanojimų, stipendijų. Ekspozicinėse erdvėse R.Milkinto kūriniai atranda individualų santykį su aplinka, tampa tos vietos vizualinės vienovės dalimi. Šalia parodoje „Retrospektras“ pristatomų menininko objektų iš medžio, „Šv.Jono gatvės galerija“ pateikia foto- ir videodokumentaciją su įdomiausiais galerijos projektais.
Ekspozicija iš aukso fondo
Po šių ekspozicijų seka galerija „Kairė–dešinė“. Ši galerija veikia kartu su Vilniaus grafikos meno centru, kuris išskirtinį dėmesį skiria XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių grafikos meno tyrimams. Jų rezultatai yra nuolat pristatomi įvairiose ekspozicijose ir svariai papildo Lietuvos dailės istoriją. Galerijos „Kairė–dešinė“ ekspozicija, esanti C salėje, atspindi vieną pagrindinių Vilniaus grafikos meno centro veiklos krypčių – dailėtyrinį požiūrį į praėjusio šimtmečio vidurio grafikos meno raidą ir šiandienį jos kontekstualizavimą. Parodoje eksponuojamos grafiko Petro Repšio litografijos, priklausančios Lietuvos dailės aukso fondui. P.Repšio kūryba, anot pačių galerininkių, yra universali ir nepavaldi laikui, todėl jungtinei LDS galerijų parodai deleguotas kaip tik šis grafikas.
Spontaniškumas ir elegancija
Sekdami toliau, sustojame ties galerijos „Arka“ ekspozicija. Nors „Arka“ yra atvira įvairioms dailės rūšims, dažniausiai ši galerija siejama su tapybos parodomis. „Arkoje“ kasmet vyksta apžvalginės tapytojų parodos, o šį kartą galerija į savo erdves pakvietė ir sutalpino įvairias LDS galerijų ekspozicijas.
D salėje pristatoma viena svarbiausių galerijos menininkių – Dalia Kasčiūnaitė. Ši autorė – dažna tapybos parodų dalyvė, ne kartą rengusi „Arkoje“ personalinę parodą. Ekspozicijoje stengiamasi atskleisti ir sustiprinti vizualinį D.Kasčiūnaitės kūrybos savitumą, laisvos meninės saviraiškos ilgesį. Jos kūriniai, anot Antano Andrijausko, pasižymi spontaniškumu ir elegancija, o atpažįstamą braižą užtvirtinę intuityvūs spalvų ir formų deriniai įrašo D. Kasčiūnaitę į Lietuvos tapybos istoriją.
Šiuolaikinio meno oazė
Pakilus į trečią aukštą, iškart pasitinka į tamsiąją F salę netilpusio ir mažytę dalį E salės užėmusio „Meno parko“ ekspozicija. Ši Kauno galerija – viena stipriausių šiuolaikinio meno oazių laikinojoje sostinėje. Tokį statusą ji išlaiko ir LDS veiklos kontekste: tarptautinės meno mugės, jaunųjų menininkų veiklą skatinantys projektai, šiuolaikinio meno festivaliai, išskirtinės konceptualios parodos – „Meno parkas“ ne vieno menininko sąmonėje figūruoja kaip terpė, kurioje gimsta netradiciniai, profesionalūs meno produktai.
Nenuostabu, kad pagrindiniai galerijos „eksponatai“ – ekranai, kuriuose žiūrovui pristatoma dokumentuota medžiaga apie galerijos dalyvavimą prestižinėse mugėse. Reprezentuojamos menininkės – Agnė Jonkutė ir Patricija Gilytė – kurių kūryba jau seniai perėjo į tarpdisciplininę dimensiją, todėl puikiai atspindi „Meno parko“ veiklos strategiją. „Retrospektre“ rodomi kūriniai – instaliacijos, glaudžiai susijusios su pačiu „Meno parku“, pristatytos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio meninėje erdvėje.
Skirtinga technika išlaikytas vizualinis vientisumas
Toje pačioje E salėje, kurios dalį užpildo „Meno parkas“, galima apžiūrėti Panevėžio „Galerija XX“ ekspoziciją. Ši jauki galerija turi kuo didžiuotis – nedidelis miestas išaugino daugybę kartų žymių menininkų, kurie, deja, neretai išplaukia į platesnius vandenis, o „Galerija XX“ pristato jų kūrybą ne tik savo, bet ir kitų miestų erdvėse.
„Retrospektrui“ galerija delegavo Ramūno Grikevičiaus tapybos darbus, panevėžiečio videomenininko Andriaus Kviliūno ir galerijos įkūrėjo skulptoriaus Juozo Lebednyko kūrinius. Nors ir skirtingomis technikomis ir meninėmis priemonėmis, „Galerija XX“ išlaiko vizualinį vientisumą ir skirtingais rakursais papildo bendrą Panevėžio dailės reprezentaciją „Retrospektro“ parodoje.
Balkono bibliotekėlė
„Arkos“ galerijos balkone veikia jauki bibliotekėlė, kurioje visi norintys gali pavartyti per ilgametę LDS galerijų veiklą sukauptus katalogus, albumus, kitą archyvinę dokumentacinę medžiagą apie sėkmingas parodas, svarbiausius ir įdomiausius galerijų projektus.
Rengiant šią parodą siekiama glaudaus bendradarbiavimo tarp galerijų ir LDS narių: „Retrospektru“ norime pažymėti galerijų darbą, šventiškai paminėti LDS 80-metį. „Retropektras“ savo įvairove visuomenei pristato itin solidų ir koncentruotą LDS bendruomenės narių kūrybos ir veiklos kaleidoskopą.
Parodos atidarymas lapkričio 5 d. 18 val. galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g.7, Vilnius)
