Kaip BNS teigė buvusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, tai labai svarbi ir trapi skulptūra, reikalaujanti ypatingų saugojimo sąlygų. Tuo metu Kauno arkivyskupija tokių pasiūlyti negali, todėl komisija jos prašo palikti į kultūros vertybių registrą įrašytą kūrinį depozito teisėmis muziejuje.
Tokiam sprendimui pritaria ir Kultūros paveldo departamentas. Anot jo direktorės pavaduotojo Algimanto Degučio, vertinga skulptūra gali būti saugoma muziejuje, kol Kauno arkivyskupija jai neužtikrins reikiamos apsaugos.
Šiuo metu kūrinys saugomas Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas BNS teigė, kad arkivyskupija sutinka „Veliuonos Madoną“ palikti šiame muziejuje depozito teisėmis.
Anot jo, arkivyskupija planuoja plėsti savo muziejų, todėl ateityje galbūt skulptūra bus perkelta į jį. Bažnyčiai meno vertybės grąžinos pagal Lietuvos valstybės sutartį su Šventuoju Sostu.
Manoma, kad gotikinė Marijos su kūdikiu skulptūra, dar vadinama „Veliuonos Madona“, yra sukurta XV a. vidurio – XVI a. pradžios laikotarpiu. Ji laikyta Vytauto Didžiojo įkurtoje Veliuonos bažnyčioje, manoma, didžiajame bažnyčios altoriuje.
Greičiausiai priešais ją nuo XVII a. pabaigos iki XIX a.vidurio kasdien būdavo giedamos maldos Švenčiausiajai Mergelei Marijai.
Anot menotyrininkų, tai didelės meninės vertės kūrinys, galėjęs būti atgabentas iš Prūsijos bažnyčios.
1931 metais skulptūra buvo eksponuojama Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje. 1943 metais, artėjant frontui, ji buvo užmūryta bažnyčios rūsio sienoje. Sovietmečiu skulptūra laikyta dingusia.
1964 metais remontuojant Kauno dominikonų bažnyčią, ketinant ten įrengti „Santakos“ kino teatrą, „Veliuonos Madona“ atsitiktinai rasta užmūryta sienoje. Skulptūra buvo apgadinta. M.K.Čiurlionio dailės muziejui ji atiduota saugoti po restauracijos.
